Seimo laikinoji tyrimo komisija šiandien kalbėjosi su Teisingumo ministerijos bei jai pavaldžios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovais. Klausta, kodėl šios situacijos netyrė vartotojų teises atstovaujanti tarnyba, o tyrimo turėjo imtis veterinarijos tarnybos.
„Tai jeigu tokie reikalai (tiekiami nevienodos sudėties produktai – BNS) vyksta nuo 2011 ar 2013 metų, kodėl vartotojų teisės po šiai dienai nieko nedaro. Jie pirmiausia turėtų ginti vartotojus, jų teises. O jie šios savo pareigos neatlieka. O gal ir tiria, tik mes nežinome“, – BNS posėdžio išvakarėse teigė laikinosios komisijos vadovė Guoda Burokienė.
Tačiau VTAT atstovas posėdžio metu tvirtino, kad iki šių metų niekas nesiskundė, dėl to ir tyrimų nesiimta.
Maisto produktų sudėtis ant pakuotės nurodyta teisingai. Klausimų kelia ženklinimas
Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė pabrėžė, kad šie klausimai turėjo būti keliami tarnybų, kad paskatintų diskusijas, ar turėtų būti vykdomi kokie nors teisės aktų pakeitimai. O plačiau per europinį VTAT tinklą šis klausimas pradėtas narplioti tik šiemet.
Be to, pasirodo, kad ne kiekvienas produkto sudėties skirtumas gali būti laikomas pažeidimu – sudėties skirtumai turi būti žymūs, o vartotojas nepakankamai informuotas ir, jei būtų tinkamai informuotas, tai būtų padarę įtaką jo pasirinkimui pirkti. Tuomet būtų galima remtis nesąžiningos komercinės veiklos įstatymu.
VTAT Ekonominių interesų departamento vadovas Marius Mačiulskis tikina, kad kalba eina apie produktų kokybę, o ne saugą. Tad vertinant skonį, kvapą nėra paruošti konkretūs apibrėžimai, kaip tai būtų galima traktuoti, kaip pažeidimą.
„Europos Komisija rodo susirūpinimą šiuo klausimu, kaip turėtų būti taikomi jau turimi teisės aktai. Apibrėžimai yra labai nekonkretūs ir sueina į tai, kad valstybės narės turi vertinti produktą vidutinio vartotojo atžvilgiu, kuris gali išsiskirti. Kadangi tai ne tik Lietuvos problema, reikia ją bendrai spręsti ir Europos Komisija turi įdėti indėlį“, – teigė Ugnė Škurienė, VTAT Ekonominių interesų departamento vyriausioji specialistė.
M. Mačiulskis prideda, kad nusiskundimų dėl maisto produktų kokybės neturėta, vykdytos sociologinės apklausos. Artimiausiu metu norima peržiūrėti gautą medžiagą iš VMVT ir nustatyti, kaip galima būtų spręsti šią problemą.
Pasak jo, produktų sudėties tyrimai priklauso Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o nesąžiningos komercinės veiklos jau vartotojų teisėms.
Tačiau ant pakuotės visa informacija pateikta, dėl sudėties nėra meluojama. Pati Europos Sąjunga reglamentuoja, kokio dydžio raidėmis gamintojas turi nurodyti sudėtį. Kainos netiriamos, nes šios neįtraukiamos į nesąžiningos komercinės veiklos įstatymą.
Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis pabrėžė, kad būtent tai ir yra didžiausia problema. Nors ženklinimas yra teisingas, vartotojas gali apsigauti pirkdamas produktą tokioje pačioje pakuotėje, kaip kitose užsienio šalyse.
„Pakuotė ta pati, išvaizda ta pati, tik sudėtis pakeista, tai pažymėta ženklinimo etiketėje, bet ne kiekvienas skaito tas mažas raides. (...) Čia toks atvejis, kaip su greitojo maisto restoranais – skonis nesiskiria, prekės ženklas tas pats, o Slovakijoje produktas brangesnis su 10–12 proc. mažiau mėsos.
Lietuvos gamintojai juk ir gamina pardavinėja Ispanijos rinkai produkciją, et visai su kitu prekiniu ženklu, kitokioje pakuotėje. Ir tai jau nėra apgaudinėjimas, nes vartotojas nesieja su jam įstrigusiu prekiniu ženklu ar kokybe. Tai jei ta pati „Nutella“ būtų gaminama su kitu ženklinimu, tai nebūtų apgaudinėjimas.
Buvo girdėta, kad ir ne maisto produktai, bet ir skalbimo miltelių kokybė skiriasi, vienoms šalims su 17 skalbimo vienetų o kitoms su 24 vienetais teikiama“, – kalbėjo S. Savickis.
G. Burokienė po posėdžio stebėjosi, kad VTAT turėdami tiek daug darbuotojų anksčiau nesiėmė jokių tyrimų.
„Sužinojome, kad vartotojų teisės nepradėjo jokio tyrimo, nors turi 150 darbuotojų. Buvo keista, kad veterinarijos tarnybos pradėjo, bet tikimės, kad dabar įsijungs ir vartotojų teisės bei tirs kartu, kaip kitose šalyse. Aiškinosi, kad įsijungė tik į svarstymus, kai jie prasidėjo šiemet. Tačiau 2013 m., kai Slovakijoje tokie tyrimai prasidėjo, tai nesijungė. Gal atskiro pakvietimo laukė“, – sakė parlamentarė.
Ji viliasi, kad jeigu ES rinka yra vieninga tai ir produktai turėtų būti tiekiami vieningai.
Posėdžio metu nurodyta, kad laukiama 2018 m. kovo mėnesio, kuomet bus paruošta vieninga Europos Sąjungos maisto produktų testavimo metodologija.
