Viena žinomiausių ir charizmatiškiausių Lietuvos ekonomikos specialisčių akcentavo, kad moterys politikoje yra labai reikšmingos ir reikalingos.
„Elementariausias argumentas už moteris politikoje – žmogaus bei prigimtinės teisės. Žinant, kad daugumoje pasaulio šalių moterys užima didesnę populiacijos dalį, yra sunku įsivaizduoti, kad jos neturėtų teisės pareikšti nuomonę ir daryti įtaką sprendimams, nuo kurių priklauso jų pačių gyvenimas. Kaip yra sakiusi Europos sąjungos komisarė Margot Wallstrom, jei šalyje yra tokia demokratija, kai 52 procentai žmonių negali dalyvauti sprendimų priėmime – tai nėra jokia demokratija“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Pagal statistiką atsiliekame
Pasak jos, visi suprantame, kam šaliai reikalingi politikai ir kokią funkciją jie atlieka – veda tautą į priekį. Svarbiausia politikui yra protas. Realiame pasaulyje matome, kad vyro ir moters protas gali būti lygiavertis, o moterys puikiai, ne blogiau nei vyrai, sugeba vadovauti savo šaliai.
„Moterys, kaip ir vyrai, turi tuos pačius siekius, norą realizuoti save. Tai gali būti mokytojo darbas, dalyvavimas „Wallstreet“ ar politikoje – jei moteris mano, kad ji kurioje nors šių sričių, pavyzdžiui, politikoje, gali save realizuoti geriausiai, ji turi drąsiai ten ir eiti“, - sakė pranešėja. Tačiau, anot jos, realybė yra kiek kitokia ir moterys vis dar skinasi savo kelią.
Pagal statistiką, palyginus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis ar Europos vidurkiu, Lietuva turi žymiai mažiau politikių moterų, o ypač tai atsispindi Europos parlamente, kur priimami svarbiausi sprendimai. Iš Lietuvą čia atstovaujančių politikų, tik vienas penktadalis arba 20 proc. sudaro moterys. Kitas šalis EP atstovaujančių politikų gretose yra apie trečdalis moterų ir dar daugiau aukštas pareigas užimančių politikių svarbiausiose valstybės institucijose. Pasak I. Šimonytės, padėtis gerėja, tačiau tai vyksta lėtai.
„Situacija kiek geresnė savivaldoje. Taip, mano nuomone, yra todėl, kad dauguma čia nagrinėjamų klausimų ir sprendimų yra susiję su bendruomenės problemomis, yra arti žmogaus, o tai laikoma moters kompetencija. Socialinės apsaugos, rūpybos, kultūros ir panašiose srityse moterys lengviau įsilieja vietinėse nei aukščiausiose šalies valdymo institucijose“, - sakė buvusi finansų ministrė.
Jos teigimu, dauguma šalies vyriausybių nebuvo labai draugiškai nusiteikusios moterų ministrių atžvilgiu. „Viena vertus, moterų, kurioms buvo patikėtas svarbiausių sprendimų priėmimas, Lietuvoje nebuvo daug – tai Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, aš, dar kelios. Tačiau kita vertus, turime prezidentę Dalią Grybauskaitę – anksčiau nebūčiau patikėjusi, kad tai įmanoma, tačiau tai įvyko ir pasirinkimas, kaip matome, yra gana sėkmingas“, - sakė I, Šimonytė.
Stereotipai – sovietinių laikų palikimas
Politikoje tiek mažai moterų yra dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, įvairių stereotipų. Viena dažniausiai pasitaikančių abejonių ne tik politikoje, bet ir versle dirbančių moterų atžvilgiu – darbo ir šeimyninio, kasdienio gyvenimo derinimo sudėtingumas. „Tai turi pagrindo, todėl jūs retai pamatysite 30-40 metų moterį politikoje. Dažniausiai tokį darbą dirba neturinčios šeimos arba jau vaikus užauginusios moterys“, - sakė buvusi politikė.
Tačiau neretai vis dar pasitaiko subjektyvumo, paremto stereotipais, apraiškų, kurios nulemia nepagrįstas abejones moterų kompetencija, sakant, kad tai – ne moters darbas.
„Vienas iš paaiškinimų, kuriuos randu sau – tai sovietinių laikų mąstymo palikimas. Nors tuomet buvo deklaruojama lygybė, tačiau tai netiesa. Moteris toje visuomenėje tebuvo kažkoks belytis padaras, vairuojantis traktorių „Bielarus“, bandžiusi būti panaši į vyrą, o ne lygi su jais. Iš to kilo stereotipas, kad moteris politikė būtinai turi būti vyriška. Ir nors jis nebėra toks stiprus, vis dar vaidina svarbų vaidmenį mūsų politiniame gyvenime, - mano I. Šimonytė. - Atrodo, kad visuomenė politikoje moterų nepasigenda. Kita vertus, prezidentė D. Grybauskaitė ar buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra pakankamai sėkmingos politikės ir tai patvirtiną aukšti jų reitingai.“
I. Šimonytė pastebi, kad Lietuvoje vyrauja šioks toks sumišimas, nes žmonės nelabai žino, ko nori ir ko jiems iš tiesų reikia: „Kai moterų nėra politikoje, mes jų nepasigendame, tačiau, kai jos ten yra, mes esam patenkinti jų darbu.“
Veikti arba mirti
Kitas gajus stereotipas, pasak ekonomistės, yra manymas, kad moterys bijo iššūkių, yra linkusios daugiau būti, o ne veikti iš esmės ir vengia veltis į sudėtingus dalykus. „Manau, kad šis stereotipas yra visiškai klaidingas. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mane suviliojo politika buvo ne aukštas postas, o tai, kad situacija šalyje buvo neeilinė ir ekstremaliai sudėtinga. Šioje „sankryžoje“ aš supratau, kad tai yra „do or die“ (veik arba mirk – Balsas.lt) momentas. Kai sulauki tokio momento ir turi progą padaryti kažką gero savo šaliai, kuri investavo į tavo išsilavinimą, tavo integraciją visuomenėje – privalai priimti iššūkį“, - sakė I. Šimonytė.
Moteris prasitarė, kad įvairių konferencijų metų jos dažnai klausia, ar politika – tai vyrų reikalas. „Absoliučiai nesutinku dėl daugybės priežasčių, dalį kurių jau išvardijau. Tai, kad moterys nedalyvauja sprendimų, kurie daro įtaką kasdieniam jų gyvenimui, priėmime yra neteisinga ir nesąžininga. Nemanau, kad moterys yra diskriminuojamos mūsų visuomenėje, su diskriminacija nesusidūriau ir pati, tačiau sutikau nemažai stereotipiškai mąstančių žmonių“, - sakė I. Šimonytė.
Ekonomistės teigimu, nors situacija gerėja ir moterys politikoje vis dažniau pasiekia įtakingų postų, dar yra, kur tobulėti. Tikslas, anot jos, turėtų būti politikus matyti kaip lyderius, be štampų – moteris/vyras.
Tikisi, kad į politiką žengs vis jaunesnės
I. Šimonytė prisipažino, kad didžiausiu iššūkiu tapus politike jai buvo nuolatinis žiniasklaidos dėmesys. „Ne dėl to, kad bijočiau, nemėgčiau ar nemokėčiau bendrauti su žmonėmis – visiškai ne. Tiesiog reikia būti tikru ekshibicionistu, gerąja prasme, kad mėgtum būti nuolat stebimas ir tyrinėjamas“, - sakė moteris.
Paklausta, ar mano, kad moterys, esančios politikoje nestokoja proto ir išminties, buvusi politikė sakė tuo neabejojanti. „Tikiu, kad moters su „Bielarus“ traktoriumi stereotipas jau praeityje. Tikiuosi, kad vis jaunesnės moterys ateis į politiką ir dalyvaus svarbiausių valstybei sprendimų priėmime, - sakė I. Šimonytė. Į klausimą, ar politikoje yra daugiau nešvarių žaidimų nei versle, ji atsakė, kad tai priklauso nuo pačių žmonių. - Visur gali būti purvo, jei tai leidžia patys politikai ar verslininkai. Mano asmeniniu pastebėjimu, moterys linkusios dirbti švariau ir skaidriau, todėl, kuo daugiau moterų įsileisime į politiką ir verslą, tuo mažiau purvo turėsime.“
