Kristina De Witte į Lietuvą iš Danijos su šeima atvyko prieš šešerius metus. Įsigiję veikiančią žemės ūkio bendrovę „Laufriza“ jie ūkininkauja Kėdainių rajone. Raguočių bandą laikantys ūkininkai ėmė auginti kukurūzus pašarui dėl jų maistingų ir energetinių savybių. Žaliąją šios kultūros masę rudenį jie silosuoja.
„Kukurūzus mes sėjame kiek kitaip nei lietuviai. Grūdus į žemę beriame tik tuomet, kai žemė įšyla: gegužės pradžioje arba viduryje. Nuimame juos tik tada, kai grūdai gurguolėse pasiekia brandą – rugsėjį, spalį, kartais ir lapkritį“, – pasakojo K. De Witte. Šiais metais bendrovėje minėtai kultūrai buvo skirti 85 ha. Bendrovės savininkė sakė, kad visada sėja nelabai ankstyvų ir nelabai vėlyvų veislių kukurūzus. Tik pasirinkus kelias veisles išlaikomas balansas.
Pasak K. De Witte, šiųmetiniai kukurūzai laukuose atrodo gražiai, todėl tikimasi neblogo derliaus.
Grūdai turi paklausą
Šakių rajone įsikūrusios L. Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus teigia, kad kukurūzai auga gerai.
„Suvalkijoje šiųmetinė sėja buvo pavėluota dėl nepalankaus oro. Visada stengiamės kukurūzus pasėti iki gegužės 1-osios. Šiais metais pasėjome vėliau, tačiau derliaus tikimės sulaukti ne mažesnio nei praėjusiais metais“, – pabrėžė A.Stonkus.
Prieš kelerius metus kukurūzams buvo skirta daugiau kaip 700 ha. Šiais metais vertingai kultūrai skirtas dar didesnis plotas. Kukurūzai veši daugiau nei 1000 ha žemės.
„Šią kultūrą pasirinkome neatsitiktinai. Ją augindami neturime rūpesčių, nesusiduriame ir su grūdų realizavimo problema. Supirkėjai kukurūzus mielai perka. Pernai už toną jų buvo mokama nuo 600 iki 700 litų“, – sakė A. Stonkus.
Pašnekovas neprognozuoja, kokia bus šių metų kukurūzų supirkimo kaina.
Geras derlius
Kybartų seniūnijos ūkininkas Julius Mickevičius kartu su sūnumi Robertu kukurūzus augina 5- us metus. Šios kultūros plotai vis didinami. J. ir R. Mickevičiai kukurūzams skyrė 600 ha. J. Mickevičius, rinkdamasis sėklas sėjai, jas pirmiausia išbando nedideliame ūkio plote. „Kartu su mokslininkais atliekame bandymus, stebime, kokios sėklos labiausiai tinka. Pastebėjome, kad sėdami savo sėklas iš 1 ha prikuliame 1 t mažiau“, – sakė ūkininkas.
J. Mickevičius pabrėžė, kad kukurūzus augina dėl sėjomainos. „Kukurūzų derlius visada geras. Tai – nelepi kultūra, nesudėtinga jos priežiūra, mažai puola ligų. Niekada neturėjome problemų ir dėl pardavimo“, – dėstė ūkininkas.
Reikia specialios technikos
J. ir R. Mickevičiai sako, kad nors kukurūzai – perspektyvi kultūra, tačiau retai kas juos augina. Kukurūzų priežiūrai reikia specialios sėjamosios ir pjaunamosios. Todėl ūkininkai įsigijo pažangias žemės ūkio mašinas, o pati moderniausia jų – savaeigis purkštuvas. Ūkyje pastatyta ir grūdų džiovykla, kurioje kas valandą galima išdžiovinti po 10 t grūdų. Dabar J. ir R. Mickevičiai patys savo ūkyje beicuoja sėklą, džiovina grūdus, juos sandėliuoja. Jiems iš kitų nereikia prašyti jokių paslaugų. Visas nukultas derlius telpa ūkio sandėliuose – juose galima supilti 10 000 tonų grūdų. Ūkyje sėjami pačių ankstyviausių veislių kukurūzai, kad spėtų sunokti grūdai. Sėkla perkama iš kelių fi rmų.
Jautrūs mikroelementų stygiui
Nors Lietuvos ūkininkai yra sukaupę nemažai šios kultūros auginimo patirties, tačiau mokslininkai pataria ypatingą dėmesį skirti žydėjimo metu numatomoms sausroms.
Norint padidinti grūdų derlių, kukurūzai 6–8 lapelių tarpsniu purškiami laisvųjų aminorūgščių preparatais. Kai kurie kukurūzų augintojai išbandė ir liko patenkinti prolino rūgšties preparatais. Šios kultūros augintojai žino, kad kukurūzai jautrūs kai kurių mikroelementų trūkumui.
Ypač kukurūzams reikalingi cinkas bei manganas, o šarminėse dirvose labai rekomenduojamas boras. Dėl to dažniausiai ruošiamas laisvųjų aminorūgščių arba prolino ir mikroelementų derinys.
Jolita Žurauskienė
