Jau dveji metai, kai Vaidai diagnozuotas plaučių vėžys. Tai moters antras vėžys, o pirmas – krūties, dėl kurio ji gydosi ketvirti metai. Dėl plaučių vėžio nejuto jokių simptomų. Gyvenime nėra rūkiusi. Rentgeninio tyrimo metu buvo pastebėti plaučiuose darinukai ir specialistai patarė Vaidai kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) Vilniuje.
Nustatytas retas genetinis sindromas
„Taip atsidūriau pas gydytoją pulmonologę Renatą Jakubauskienę ir prasidėjo mano kelionė. Esu tirta genetiškai, man nustatytas retai pasitaikantis Li-Fraumeni sindromas. Tai retas genetinis sindromas, kuris ypač padidina įvairių lokalizacijų piktybinių navikų atsiradimo tikimybę. Šis sindromas parodo, kad onkologinė liga gali atsirasti bet kuriame organe. Taigi plaučiuose yra mano antras vėžys. Ne metastazė. Nustatyta trečia plaučių vėžio stadija“, – pasakoja visai nepanaši į ligonę, gerai nusiteikusi Vaida.
Labai svarbu teigiamos emocijos
„Dabar geriu vaistus – man skiriama taikinių terapija, mano vėžys neoperabilus. Labai sėkmingai snaudžia mano „draugelis“. Daktarai pasakė, jog negera vieta, aplink kraujagyslės. Koks mano gyvenimas? Gyvenu kokybiškai. Žinoma, truputį riboju fizinę veiklą – nedidelis dusulys yra atsiradęs. Jei daugiau fiziškai padirbu, reikia atsikvėpti, sustoti, bet šiaip viskas normaliai, viską valgau, apetitas yra.
Labai svarbu teigiamos emocijos, bet ir nesijaučiu blogai. Štai, mano vyras irgi šypsosi. Jis tikina, jog viskas bus gerai. Žinoma, būna naktį paverkiu. Kaip visi normalūs žmonės. Turiu du mažus vaikus, dėl jų stengiuosi pozityviai laikytis. Girdžiu sėkmingas pacienčių istorijas, kai praėjus dešimčiai metų po gydymo žmogus papasakoja savo kelionę per ligą. Tikiu, kad ir aš sulauksiu tokio momento“, – pranešime spaudai sako Vaida.
Džiugu, jog gydymas kompensuojamas
Moteris labai džiaugiasi, kad valstybė kompensuoja reikalingus vaistus. „Man buvo skirta ir imunoterapija, labai gera gydanti gydytoja Vaida Gedvilaitė – ją tiesiog myliu“, – sako Vaida. Turėta baimių dėl to, kas bus, jeigu vaistai nesuveiks. Kas bus, jei liga greitai plis. Nustatytas genetinis polinkis sukėlė tas baimes: jei jis bus stipresnis, vaistai nesuveiks.
„Man buvo skirtas agresyvus gydymas – chemospindulinis. Gulėjau ligoninėje du mėnesius. Chemospindulinis gydymo ritmas – iki pietų lašina chemiją, po pietų – spinduliai. Labai gerai viskas praėjo – sumažėjo navikas. Po to skyrė imunoterapiją. Ar buvo sunku? Man tikrai nebuvo sunku. Gydytojos Vaidos Gedvilaitės nuomone, aš pakėliau gydymą lengviau, kadangi neturiu gretutinių ligų. Jaunas amžius labai daug įtakoja, kad lengviau pakeltum agresyvų gydymą. Kaip toliau bus, nežinau, gyvenu nuo kompiuterinės iki kitos kompiuterinės. Žiūrėsime, tikiuosi, kad bus gerai“, – šypsosi Vaida.
Kodėl suserga ir nerūkantys žmonės?
NVI gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pastebi, kad neretai žmonės yra įsitikinę, jog plaučių vėžys jiems negresia, nes jie nerūko, tačiau statistika rodo, kad tarp sergančiųjų plaučių vėžiu 15–20 proc. žmonių yra nerūkantys. Be to, riziką susirgti plaučių onkologine liga didina ir pasyvus rūkymas. Praktikoje tenka susidurti su atvejais, kai jauniems vyrams bei moterims, kurie gyvena sveikai ir sportuoja, diagnozuojamas jau ketvirtos stadijos plaučių vėžys.
Įvertinti, anot medikės, reikėtų ir žalingą aplinkos poveikį sveikatai: „Jei dirbdami žmonės kvėpuoja įvairiausių kenksmingų medžiagų ar tiesiog kietųjų dalelių, tokių kaip smėlis, dulkės ar mikroplastikas, jei dirbama be specialiųjų apsaugos priemonių – tai labai padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu“.
Taip pat ne visi žino, jog tikimybė susirgti plaučių vėžiu išauga gyvenant ar dirbant patalpose, kuriose yra aukštas vadinamosios radono spinduliuotės lygis. Radonas yra dujos, bet jo radioaktyviojo skilimo produktai – ne, ir jie prilimpa prie ore esančių dulkių dalelių. Kaip pasakoja V. Gedvilaitė, įkvėpus šių skilimo produktų, jų skleidžiama spinduliuotė gali pažeisti plaučius, didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Tiesa, rizikos dalis priklauso nuo radono koncentracijos ore, kuriuo kvėpuojame, ir nuo to, kiek laiko žmogus buvo veikiamas.
Šiuo metu kai kurios įmonės, siekdamos mažinti plaučių vėžio riziką, savo patalpose jau atlieka radono spinduliuotės matavimus.
Žinoma, netinkami mitybos įpročiai, senėjimas, kitos lėtinės plaučių ligos, oro tarša, antsvoris, nejudrumas, stresas ir miego stoka gali būti daugybės sveikatos problemų priežastimi, plaučių vėžio – taip pat.
Problema – žmonės ignoruoja profilaktinę patikrą
V. Gedvilaitė sako, jog plaučių vėžys yra itin klastinga liga – kartais net jauniems vyrams bei moterims, kurie gyvena sveikai, sportuoja, nerūko, diagnozuojamas ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Pirmoji stadija, pasak pašnekovės, paprastai nepasireiškia jokiais simptomais.
„Kai įvairūs ligos požymiai, tokie kaip dusulys, kosulys, skreplių su kraujo priemaiša iškosėjimas, krūtinės ląstos ar nugaros skausmas tampa pastebimi, dažniausiai liga jau būna pažengusi ir išplitusi“, – aiškina medikė.
V. Gedvilaitės teigimu, tik nedidelė dalis pacientų į gydytojų onkologų rankas patenka laiku, kai profilaktinio patikinimo metu, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, randami pakitimai plaučiuose. Būtent tada gydymo prognozės ir yra pačios optimistiškiausios.
„Iki šiol pagrindinė problema išlieka ta pati: daugelis pacientų nesureikšmina ligos simptomų ir būdami rizikos grupėje nesikreipia laikus į medikus. Todėl Lietuvoje net 80 proc. onkologinių susirgimų yra diagnozuojami tada, kai vėžys jau būna gerokai išplitęs“, – apgailestauja ji.
Planuojama patikros programa 50–70 metų žmonėms
V. Gedvilaitė sako norinti visus paskatinti ir padrąsinti neatidėlioti profilaktinių patikrų – laiku diagnozuotas plaučių vėžys gali būti sėkmingai gydomas.
„Paprastas rentgeno tyrimas leidžia pastebėti ankstyvų stadijų plaučių vėžį. Todėl jį rekomenduoju atlikti privalomojo periodinio profilaktinio darbuotojo sveikatos tikrinimo metu. Tai ypač aktualu rūkantiesiems, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis ar tiems, kieno artimi giminaičiai sirgo šia liga, nes genetinis faktorius irgi gali būti reikšmingas“, – perspėja NVI gydytoja pulmonologė.
Ji primena, kad krūtinės ląstos rentgenogramą galima atlikti beveik kiekvienoje poliklinikoje eilinio sveikatos patikrinimo metu.
„Siekiant mažinti mirštamumą nuo šios ligos, nuo kitų metų Lietuvoje planuojama pradėti nacionalinę ankstyvos plaučių vėžio diagnostikos programą, skirtą visiems 50–70 metų žmonėms. Bus atliekama itin tiksli plaučių mažos galios kompiuterinė tomografija, tyrimą kartoti gyventojai bus kviečiami kas trejus metus“, – apie netrukus prasidėsiantį NVI projektą pasakoja gydytoja.
Ji ragina nedelsti ir planuoti laiką šiai sveikatos patikrai. Šiuo metu Santaros klinikose jau pradėta pilotinė šios programos stadija, taigi ateityje ji dar tobulės.
Diagnostika ir gydymas: ko tikėtis?
Žmones, išgirdusius plaučių vėžio diagnozę, V. Gedvilaitė kviečia nepanikuoti, o pasitikėti medikais.
„Nepaisant atliktų radiologinių tyrimų, tik atlikus plaučių darinio biopsiją, plaučių vėžio diagnozę patvirtina gydytojas patologas. Jis ištiria pakitusį plaučių audinį ir pagal ląstelių tipą diagnozuoja vėžio tipą: smulkių arba nesmulkių ląstelių. Taip pat atsižvelgiama į genų mutacijas“, – aiškina medikė.
Skiriant gydymą atsižvelgiama ne tik į diagnozuotą vėžio histologinį tipą, bet ir ligos stadiją. Jei ligos stadija ankstyva, paprastai skiriamas operacinis gydymas. Vėliau, po patologo išvadų, sprendžiama dėl chemoterapinio ir (arba) spindulinio gydymo. Jei liga išplitusi vietiškai ir operuoti nebegalima, tokiam pacientui rekomenduojamas chemospindulinis gydymas ir po jo sprendžiama dėl imunoterapinio gydymo galimybių. Jeigu liga išplitusi arba progresuojanti, tuomet skiriamas medikamentinis gydymas: chemoterapija, kombinacija kartu su imunoterapija ar tik imunoterapija, sprendžiama individuliai.
Net tuomet, kai liga išplitusi, gydytojos pulmonologės teigimu, ją galima sustabdyti, pritaikius tinkamą gydymą.
„Kiekvieno paciento organizmas į gydymą reaguoja labai skirtingai: vieniems navikinės masės sumažėja, kai kurios net visiškai išnyksta. Kitiems ligos procesas tiesiog sustoja, toliau neplinta. Mes tai irgi traktuojame kaip teigiamą efektą ir tęsiame gydymą“, – sako V. Gedvilaitė.
Deja, yra ir tokių atvejų, kai pažengusi liga nepasiduoda jokiam gydymui, progresuoja ir plinta į kitus organus. Todėl gydytoja dar kartą pabrėžia – siekiant mažinti mirštamumą nuo plaučių vėžio, itin svarbi yra ankstyva diagnostika.
Skatina pasitikėti medikais
Neretai pasitaiko atvejų, kuomet su onkologine liga susidūrę žmonės ima ieškoti informacijos internete, klausinėti panašią patirti turinčių žmonių. V. Gedvilaitė prisipažįsta, jog sunkiausia matyti sergančius žmones, kurie prisiskaito nemokslinės literatūros ir mano, kad įvairiausi maisto papildai ar alternatyvioji medicina gali juos išgydyti: „Būna, kad pacientui kalbame apie būtinybę taikyti stiprų, agresyvų gydymą, o jie dar nori papildomai papildų, manydami, kad šie suveiks geriau nei vaistas. Tačiau plaučių vėžio neišgydys jokie papildai“.
Medikė įvardija ir dar vieną klaidą, kurią daro nemažai pacientų, – jie lygina savo situaciją su kaimyno ar pažįstamo patirtimi:
„Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas. Jei kaimynui labai pasisekė arba, priešingai, labai nepasisekė, nereiškia, kad ir kito laukia toks pat likimas. Nėra vienodų ligos istorijų. Koks turi būti skiriamas gydymas, sprendžia medikai, atsižvelgdami į vėžio tipą bei ligos stadiją, gretutines ligas, paciento būklę. Tačiau gydymas – ne tik mediko, bet ir paciento darbas. Ne visi pacientai laikosi rekomendacijų. Norint pasiekti gerą rezultatą labai svarbus abipusis bendradarbiavimas“, – patirtimi dalijasi gydytoja V. Gedvilaitė.
Ji pataria pacientams bei jų artimiesiems niekada neprarasti vilties, nes kasmet atsiranda vis naujų gydymo metodų bei medikamentų.
„Niekada nesakome „ne“ gydymui. Turime ir ketvirtos stadijos plaučių vėžiu sergančių pacientų, kuriems pritaikėme gydymą ir ligą sustabdėme“, – tvirtina V. Gedvilaitė.
