Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad tikslas yra užtikrinti maksimalią įmanomą „Sodros“ pensiją. Siekiama, kad žmonės mažiausiai bent 6 proc. kauptų ir ateityje galėtų įsigyti anuitetus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 615 tūkst. Lietuvos gyventojų antroje pensijų pakopoje kaupia pagal formulę 2+2+2, kuri reiškia, kad 2 proc. nuo algos sumoka pats žmogus, 2 proc. nuo jo sumokamų įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc. nuo vidutinio užmokesčio skiria valstybės biudžetas. Dar 679 tūkst. žmonių pasikliovė tik pervedimais iš „Sodrai“ sumokamų įmokų ir kaupė pagal formulę 2+0+0. Šie gyventojai patys visiškai neprisidėjo prie kaupimo.
Ir nors kol kas aišku, kaip keistųsi pagal darbo sutartis dirbančiųjų kaupimas, ką daryti su savarankiškai dirbančiaisiais – nežinia.
Kaip viskas keisis gyventojui?
Informuojama, kad tie, kurie iki šiol kaupė pagal formulę 2+2+2, jiems situacija nesikeistų, nes perėjus prie 4+2 sistemos, padidėjusį asmeninį indėlį kompensuotų sumažėjusi įmoka „Sodrai“. Sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, būtų 2 proc. mažinama įmoka „Sodrai“.
„Mūsų galva situacija gerėja. Jam nebesumažinama „sodrinė“ pensija“, – tvirtino L. Kukuraitis
Kaupiantiems pagal formulę 2+0+0 atsivertų du keliai. Šie gyventojai galėtų rinktis skirti 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė juos paremtų skirdama 2 proc. nuo vidutinės algos Lietuvoje ir dar 2 proc. sumažindama jų įmokas „Sodrai“. Vadinasi, realus šios grupės žmonių indėlis siektų 2 proc. nuo darbo užmokesčio. Kitas kelias – atsisakyti kaupimo: stabdyti jį arba grįžti į „Sodrą“.
„Tokiam žmogui reikės papildomai prisidėti 2 proc. iš savo atlyginimo, tačiau jam nebemažės „sodrinė“ pensija. Tai tas ant to“, – teigė L. Kukuraitis.
Visa tai truks penkerius metus Jog žmogus švelniau priimtų šį kaupimą, nuspręsta per penkerius metus išdėlioti tuos 4 proc. Pavyzdžiuose pavaizduota, kaip kaupimas atrodytų, jei žmogus pradėtų nuo nulio. Valstybės indėlis atitinkamai didėtų, didėjant žmogaus indėliui. Tad žmogus kitąmet mokėtų 2,4 proc. savo darbo užmokesčio, o valstybės skatinamoji įmoka siektų 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tuo metu „Sodros“ pervedimai į fondus bus nutraukti. Valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka būtų pamažu didinamos, kol 2023 metais pasiektų atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, kaupimas pagal naują formulę leistų pasiekti, kad senatvės pensija garantuotų mažiausiai 50 proc. buvusio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, darant prielaidą, kad 20 metų gyventojas pradeda kaupti 2019 metais ir visą laiką gauna vidutinį darbo užmokestį (šiuo metu tai 690 „į rankas“), skaičiuojama, jog „Sodros“ pensijos pakeitimo norma siektų 37 proc., o asmeninės – 13 proc.
Tiesa, daugybė klausimų kyla dėl užsiimančiųjų savarankiška veikla ir turinčių darbo sutartis. Mat pagal naujas reformas išeitų, kad jiems tektų mokėti skirtingus gyventojų pajamų mokesčius, skirtingas įmokas. Tai yra, pagal darbo sutartį būtų taikoma nauja tvarka, pagal individualią tvarką – senoji. Ministerijos atstovai tvirtina, kad viskas bus sutvarkyta ir numatyta teisės aktuose, tačiau kol kas ši reformos vieta – skylėta.
„Gali būti, kad per viešas diskusijas tai keisis ir bus suvienodinama. Svarbiausia, kad žmogaus pajamos individualia veikla užsiimant, pajamos „į rankas“ nesikeis“, – tikina L. Kukuraitis.
Kaups visi privalomai, tačiau nepramiegojus bus galima pasakyti „ne“
Ekonomistai kritikuoja, tai, kad visi bus įtraukiami į pensijų kaupimą, tačiau su galimybe atsisakyti. Mat žmonės pasiskaičiavę pamatys, jog atsisakę kaupimo gali gauti daugiau čia ir dabar. Tad dauguma pasirinks nekaupti ateičiai, o tai reiškia, kad skurdžiau gyvenantys ir ateityje skurs.
Pasak ministro Lino Kukuraičio, automatinis įtraukimas yra aiškus valstybės kvietimas tiems, kurie jauni, kad jie užsitikrintų kuo geresnę valstybės pensiją.
„Artėjant įtraukimo datai, žmonės galėtų parašyti, kad nenori būti įtraukti. Atėjus tai dienai, visi kurie atitinka sąlygas būtų įtraukti į kaupimą ir žmogus turėtų dar keletą mėnesių atsisakyti dalyvauti. Jei nepasinaudotų šia proga, tada liktų iki senatvės dalyvauti šioje programoje“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Pasak jo, į pirmą įtraukimą būtų įtraukti visi, kurie šiuo metu kaupia fonduose ir nesvarbu, kokio yra amžiaus. Visiems jiems būtų priskirta formulė 4+2. Tas pats galioja ir visiems, kurie nekaupia, bet yra jaunesni nei 40 metų.
„40 metų riba yra aiški žinia, kad kuo jaunesnis pradeda kaupti tuo geriau“, – pridėjo L. Kukuraitis.
Šiuo metu kaupiantys antroje pensijų pakopoje per pertvarką turės vieną galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą privačiame fonde. Pranešimai apie automatinį įtraukimą kas kelerius metus būtų kartojami jauniems, iki 40 metų žmonėms. Po trijų atsisakymų, jie nebebūtų automatiškai įtraukiami.
Teigiama, kad dabartiniams pensininkams dėl pensijų indeksavimo kasmet pensija didės po 23 eurus.
Pastebėta ir tai, kad nėra jokio garanto, jog ateityje, keičiantis valdžioms, ši pensijų sistema vėlgi nepasikeis. L. Kukuraičio teigimu, tikimasi susitarimo Seime ir, kad bus užtikrina nuosekli tęstinė politika.
Šią reformą turi dar patvirtinti Seimas pavasario sesijoje.
