Suplanavęs atostogas, dažnas į oro uostą lekia automobiliu, kurį gali palikti saugomose stovėjimo aikštelėse. Tačiau ar tikrai pigiau ir patogiau vykti savo automobiliu? Specialus tyrimas parodė, kad iš Kauno ar Vilniaus vykti į oro uostus taksi nėra jau taip brangu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. O jei nenumosite ranka į autobusus ir traukinius, kelionė bus gerokai pigesnė.
Automobilį paliks garaže
Kaunietis Arnas Puplauskas kasmet į keliones lėktuvu išsiruošia kelis kartus. Vyras yra skridęs iš visų šalyje veikiančių oro uostų. „Jei tenka skristi iš kitų miestų, į oro uostą vykstu automobiliu“, – teigė kaunietis, pabrėždamas, kad taip pigiau ir patogiau. Tačiau ar tikrai?
Su Arnu pabandėme apskaičiuoti įvairius nuvykimo, pavyzdžiui, į Vilniaus oro uostą, būdus ir nustatyti pigiausią.
Atostogas A.Puplauskas dažniausiai renkasi 2 savaičių ilgumo, tad automobilis oro uosto stovėjimo aikštelėje stovi mažiausiai 12 parų. Pigiausiai automobilio stovėjimas kainuoja 200 metrų atstumu nuo Vilniaus oro uosto esančioje aikštelėje (baltojoje zonoje). Čia viena para kainuoja 19 Lt, tad 12 parų atsieis 228 Lt.
Kelionė nuo Kaune esančio Perkūno namo į Vilniaus oro uostą truko 1 val. 45 min. Benzinu varomo nenaujo automobilio degalų sąnaudos į abi puses „surijo“ dar 84 Lt. Kelionė A.Puplausko ekonomišku 2005 m. gamybos automobiliu „Volkswagen touran“ kainavo mažiau – apie 62 Lt.
UAB „Eurotaxi paslaugos“ atstovė tikino, kad jų firmos taksi nuo Perkūno namo Kauno senamiestyje iki Vilniaus oro uosto gali nuvežti už sutartinę 150 Lt kainą. Kelionė truktų iki pusantros valandos. Iš viso nuvykti ir parvykti kainuotų 300 Lt.
Taigi, kelionės automobiliu, įskaitant ir stovėjimo aikštelės mokestį, kaina gali svyruoti nuo 290 iki 312 Lt. Jei vyksite dyzelinu ar dujomis varomu automobiliu, kaaina bus mažesnė. Tačiau pasirinkus taksi ir sumokėjus 300 Lt, klientas tikrai nepermoka, juolab kad ir vairuoti nereikia, o tai reiškia, kad atkrenta daugybė rūpesčių – stresas prie vairo, ramybės neduodantis klausimas, bus ar nebus vietos saugojimo aikštelėje, ar saugi bus palikta mašina.
Daugelis kalbintųjų, o ir pats A.Puplauskas sutinka, kad kitą kartą geriau primokės keliasdešimt litų, bet savo automobilį paliks garaže. „Taksi keliauti man kainuotų kiek brangiau, bet, pavyzdžiui, mano draugams, kurie turi senesnius automobilius, kaina būtų net mažesnė. Vairuodamas nesijaudinu, bet vis tiek geriau, kai tave veža“, – sakė kaunietis.
Kauno oro uostą pasiekti lengviau
Vilnietis Zenonas Jurgelevičius, vykdamas nuo Vilniaus Lukiškių aikštės, antro šalies miesto oro uostą pasiekė per 1 val. 30 min. „Labai gerai, kad Kauno oro uostas yra ne mieste, kaip Vilniaus, o užmiestyje. Pasiekiamumas kur kas patogesnis, nes iki pat oro uosto veda magistralinis kelias. Deja, mūsiškis oro uostas tuo pasigirti negali“, – pagyrų Karmėlavos miestelyje įsikūrusiam Kauno oro uostui negailėjo Z.Jurgelevičius.
Vilniečio dyzelinu varomas „BMW 525 tds“ tik iš pirmo žvilgsnio turėtų būti taupesnis už kitą seną automobilį. „Degalų sąnaudos siekia iki 12 litrų, tad tikrai nėra pigu“, – iš karto prasitaria Zenonas. Vyro vairuojamas automobilis „sudegino“ beveik 56 Lt.
Radome ir pigiausią stovėjimo aikštelę, įsikūrusią šalia Kauno oro uosto. Paros kaina – 12 Lt. O jei pasitikėsime vietiniais karmėlaviškiais, tai automobilis nuosavo namo kieme stovės vos už 5 Lt per parą. Suskaičiuokime: kelionės kaina, automobilio palikimas aikštelėje 12 parų ir grįžimas, iš viso – 255 Lt (116 Lt, jei mašina bus saugoma vietos gyventojų).
Darome išvadą, kad vilniečiai, atostogauti ar kitais tikslais vykstantys iš Kauno oro uosto, daugiau sutaupys, nei kauniečiai – iš Vilniaus oro uosto. Laikinosios sostinės oro uosto pigesnės automobilių stovėjimo aikštelės, o ir pats uostas pasiekiamas greičiau, į jį veda dviejų lygių magistralinis kelias, vairuotojas iš kito miesto išvengia įvairių trukdžių miesto gatvėse, tokių kaip spūstys, šviesoforai, didelės sankryžos ir pan.
Pigiausia kelionė – traukiniu
Beliko išbandyti kelionę visuomeniniu transportu. Kaina turėtų būti gerokai mažesnė, tačiau daugelis mano, kad tokia kelionė iki oro uosto bus daug ilgesnė. Pažiūrėkime, ar tikrai.
Kelionę pradėjome taip pat nuo Perkūno namo Kaune. Automobilio neturintis Mindaugas Adomulis iki geležinkelio stoties nusigavo per 15 minučių – tiek užtruko važiavimas troleibusu (bilietėlio kaina 2 Lt) ir ėjimas pėstute iki stotelės ir stoties. Traukinys (bilieto kaina 18 Lt) iš Kauno į Vilnių atvyko per 1 val. 10 min. Dar 15 minučių palaukęs sostinės geležinkelio stotyje, vaikinas vos per 7 min. vieno vagono traukinuku (bilieto kaina 2,5 Lt) pasiekė Vilniaus oro uostą.
„Naujieji dviaukščiai traukiniai labai gražūs ir patogūs. Į Vilnių atvyksta greičiau nei autobusai. Be to, čia galima nusipirkti kavos, arbatos, prisijungti prie interneto, o pasinaudoti tualetu dažnai būna labai aktualu“, – kelionę traukiniu gyrė M.Adomulis.
Taigi, kelionė traukiniu Mindaugui užtruko 1 val. 47 min. Prisiminkime, kad nuosavu automobiliu Arnas tokį atstumą įveikė vos 2 minutėmis greičiau. 17 minučių greičiau žadėjo nuvežti viena taksi firma. Laiko atžvilgiu traukinys ne ką nusileidžia automobiliui, o kainos pranašumas akivaizdus.
Kauniečiai kelionei nuosavu ar taksi automobiliu išleidžia apie 300 Lt, o Mindaugas išleido vos 45 Lt. Jei vaikinas būtų pasirinkęs kelionę autobusu, išlaidų suma padidėtų vos keliais litais, tačiau kelionėje užtruktų daug ilgiau – traukinių nestabdo kitas antžeminis eismas, geležinkeliams neaktualios spūstys, itin mažai tikėtina, kad kelią užtvers avarija.
Kauno oro uostas taps pagrindinis
Pasirinkus viešąjį transportą, nereikia didelių išlaidų automobilių saugojimo aikštelėms, o ir pati kelionė ne ką ilgesnė. Vilniečiams kelionė į Kauno oro uostą visuomeniniu transportu kainuotų tiek pat, padidėtų tik kelionės trukmė – nuo Kauno autobusų ar geležinkelio stočių nuvykti į užmiestyje esantį oro uostą reikėtų apie 45 minučių.
Vilniečių patogumui, į sostinę kursuoja specialūs „Kauno oro uosto ekspreso“ autobusai, kurių tvarkaraštis suderintas su oro linijų kompanijos „Ryanair“ skrydžių tvarkaraščiu. „Bilieto kaina 35 Lt. Viešbutį „Panorama“ pasiekiame per 1 val. 20 min.“, – sakė autobusus valdančios UAB „Olego transportas“ įmonės atstovas. Taigi vilniečiai, važiuodami specialiu ekspresu, kelionei į Kauno oro uostą išleis 3 kartus mažiau, nei vykdami nuosavu automobiliu, bet beveik dukart daugiau nei pasirinkę kitą viešąjį transportą.
Tyrimo dalyviai sutinka, kad daug patogiau būtų, jei geležinkelio linija būtų pratęsta iki pat Kauno oro uosto. „Būtų labai patogu vilniečiams, kitų miestų gyventojams bei patiems kauniečiams. Nereikėtų perlipti į autobusus. Įsėdai į traukinį ir išlipai pačiame oro uoste“, – samprotavo vilnietis Z.Jurgelevičius. 15 km atstumą traukinys įveiktų mažiausiai dvigubai greičiau nei miesto autobusas.
Ekspertai Susisiekimo ministerijai dar prieš kelerius metus prognozavo, kad Vilniaus oro uostas apie 2025 m. pasieks savo galimybių ribas (4,5–5 mln. keleivių per metus), o lėktuvų keliama tarša ir triukšmas taps nebepriimtini daugumai sostinės gyventojų. Atsižvelgiant į šias prielaidas Kauno oro uostas bus plėtojamas kaip pagrindinis šalies tarptautinis oro uostas. Tad ar nevertėtų pagalvoti ir apie patogų bei greitą jo pasiekiamumą?
Geležinkelio linija ne tik pasitarnautų keleiviams, padėtų mažinti automobilių srautus, su tuo kylančias problemas, bet ir su geležinkelio stotimi sujungtų tris itin svarbius miestui bei visai šaliai objektus: planuojamą viešąjį logistikos centrą (VLC) Palemone, laisvąją ekonominę zoną (LEZ) tarp A6 ir A1 magistralinių kelių bei minėtą tarptautinį Kauno oro uostą Karmėlavoje.
Vismantas Žuklevičius
