Vasarai į JAV išvykstantys studentai gali įsidarbinti kurortiniuose miestuose padavėjais, kambarių tvarkytojais, baristomis (kavos virėjais – aut. past.), parduotuvių darbuotojais, gelbėtojais, atrakcionų prižiūrėtojais ir pan. Tokiose pozicijose uždirbtų pinigų – kelių tūkstančių eurų – studentams dažnai užtenka ne tik kelionėms kitame žemyne, bet ir lieka parsivežti namo.
Uždarbį parsivežė
Prieš kelerius metus vasarą į JAV pagal darbo ir kelionių programą išvykusi Akvilė pasakoja, kad į kelionę vyko labiau vedina tikslo užsidirbti nei pakeliauti, tačiau merginai pavyko padaryti ir tai, ir tai.
Akvilė pasakoja į JAV išvykusi trims su puse mėnesio. Apsistojo ir dirbo šalies rytinėje dalyje esančio Naujojo Hempšyro valstijoje, Hampton Beach mieste. Kaip sako Akvilė – „Palangos dydžio ir nuotaikos pajūrio miestuką“.
„Ten mėnesį dirbau viešbutyje kambarine, tai nebuvo pats geriausias darbas – dažnai sunkus fiziškai, mokėjo ne per daugiausiai, o ir arbatpinigių palikdavo klientai nedaug.
Už valandą kambarinės darbo gaudavau apie 8 dolerius, būdavo apie 5 valandas darbo per dieną, dirbdavome ir savaitgaliais“, – prisimena Akvilė.
Mergina pasakoja, kad po mėnesio perėjo dirbti barista, nes kurorte atsidarė nauja kavinė.
„O aš ir angliškai gerai kalbėjau, ir kavą virt mokėjau. Ten ir prasidėjo tikri „Work and Travel“ smagumai. Dirbau daugiau negu du mėnesius kiekvieną dieną, po 10–12 val., per juos turėjau 2 išeigines.
Ne dėl to, kad mane vertė tiek dirbti, tiesiog visų motyvacija atvažiavus ten yra užsidirbti kiek įmanoma daugiau tai bimbinėti kažkaip nesinori, juolab visi ten sutikti draugai irgi dirba.
Žinoma, labai pavargsti ir fiziškai, ir morališkai, bet kai kas savaitę gauni atlyginimo čekį apie 700 dolerių, pasidaro ramiau, nes žinai, ko atvažiavai ir taip pat žinai, kad tai labai laikina“, – sako Akvilė.
Visgi kad turėtų galimybę padirbėti JAV, merginai iš pradžių teko susimokėti ir pačiai.
„Programa man kainavo apie 1,2 tūkst. eurų (programos mokestis, viza, lėktuvo bilietai ir pan.), o pavyko užsidirbti apie 7 tūkst. JAV dolerių (apie 5,8 tūkst. eurų), tai gerokai į pliusą“, – dalijasi mergina.
Visgi Akvilė planavo parsivežti daugiau pinigų, tad keliauti programos metu merginai daug neteko.
„Kelionėms pinigų beveik neišleidau, parsivežiau dar apie 3 tūkst. dolerių grynaisiais, kuriuos kelionės namo metu labai labai saugojau“, – pasakoja mergina.
Sutrukdė pandemija
Tuo metu klaipėdietė Paulina dirbti į JAV planavo vykti vien dėl galimybės vėliau pakeliauti ir apskritai pamatyti pasaulio.
„Turėjome vykti su geriausia drauge į Kolorado valstiją, netoli Denverio. Būtumėme dirbusios 3 kilometrų aukščio kalnuose tokioje dovanų parduotuvėje-kavinukėje – kadangi ten nacionalinis parkas, tai, kaip supratau, daug žmonių apsilanko.
Buvome nemažai dokumentų susitvarkiusios, bet agentūroje jau nuo kokio vasario pradėjo kalbėti apie koronavirusą ir kad kaip nors bandys tęsti veiklą.
Bet tada balandžio pradžioje, per patį pirmą karantiną, reikėjo mokėti tą didžiąją programos sumą (apie 900 eurų lyg). Pasikalbėjom su drauge, kad gal geriau nerizikuojame“, – sako Paulina.
Ir nors vasaros planus teko atšaukti, merginai labiausiai gaila buvo ne atsisakytos galimybės užsidirbti, bet pačios patirties.
„Daugiau vykti norėjau dėl to, kad pamatyčiau kultūrą, visas gražias vietas. Aišku, užsidirbti irgi didelis privalumas, bet jau kaip ir žinojom, kad didžiąją dalį išleisime kelionėms. Bet keliauti gi tokia laimė, tai buvo visai nesvarbu.
Norėjome pakeliauti po JAV automobiliu, o tada skristi į Kanadą ir ten dar pabūti. Tai va dėl Kanados labiausiai gaila, nes didžiausia mano svajonė buvo ją pamatyti“, – apgailestauja Paulina.
Keliauti užsidirbti į Ameriką – nebeapsimoka
Kad vis daugiau jaunų žmonių į programą vyksta dėl patirties, o ne pinigų, patvirtina ir jaunimo darbo ir kelionių mainus organizuojančios įmonės „Jaunimo kelionės“ programų direktorė Laura Žūsinaitė. Jos teigimu, keliauti į Ameriką tik užsidirbti jau seniai nebeapsimoka, tokį tikslą studentai dažniau turėdavo prieš kokius 10–15 metų.
„Programa yra skirta tiems, kurie nori pakeliauti, pamatyti JAV iš arti, pajusti ką reiškia dirbti vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų. Mes taip ir pristatome šias programas, tad ir keliautojų sulaukiame tokių, kurie svajoja apie keliones ir nuotykius.
Daugumai pavyksta ir užsidirbti pinigų, vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet tai tik suteikia daugiau galimybių pakeliauti prieš pat grįžtant namo. Pirminis programos tikslas – kelionė“, – patikina L. Žūsinaitė.
Įmonės atstovė prideda, kad didžiausia dalis keliaujančių – 1–3 kurso studentai.
„JAV Valstybės departamentas kasmet pateikia statistiką, kiek buvo išduota vizų, tačiau pateikia ne visai tiksliai – tik J kategorijos vizų skaičius, o ši kategorija apima daug programų: „Work and Travel“, „Au Pair“, „Camps Exchange“, studentų, moksleivių mainų, stažuočių ir pan.
Tad paprastai tokių vizų per metus išduodama maždaug 1,8 tūkst. O kadangi mums nėra žinomi oficialūs „Work and Travel“ programos skaičiai, galima numanyti, kad per vasarą su šia programa keliauja maždaug 1 tūkst. studentų.
Be to, yra griežtos taisyklės, kas gali dalyvauti programoje – tai bakalauro studentai iki 25 m. amžiaus ir magistro studentai, jiems amžiaus limitas gali būti iki 30 metų“, – detalizuoja L. Žūsinaitė.
Atstovė prideda, kad šio sezono rudens pradžioje, kai prasideda registracija, besiregistruojančių buvo nemažai, bene kaip įprastais metais, bet iš tikrųjų pasiryžo keliauti tik nedidelė dalis užsiregistravusiųjų.