Taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o gyvybės draudimu yra apsidraudęs vos kas septintas gyventojas.
Remiantis apklausų duomenimis, tik 11 proc. gyventojų turi užsitikrinę pakankamą finansinį rezervą. Tokiu yra laikoma suma, atitinkanti 3–6 mėnesių vieno žmogaus pajamas. Neramina tai, kad net trečdalis gyventojų net ir artimiausiu metu neketina apsidrausti ar kitaip pasiruošti nenumatytiems atvejams.
Rūpintis savimi lietuviams nebūdinga
Psichologas, ISM Executive School konsultantas dr. Arvydas Būta sako, kad menkas rūpinimasis savo ateitimi susijęs ne tik su pasitikėjimu institucijomis, pajamomis, bet ir su tautos mentalitetu.
„Vertinant tyrimų rezultatus, galima teigti, kad žmonės neturi pinigų. Tačiau žinant, kad per praėjusius trejus metus gyventojų laisvų pinigų kiekis išaugo nuo 45 iki 67 proc., galima daryti išvadą, kad priežastis yra kita. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių nuo būtinųjų išlaidų likusias lėšas skiria būsto remontui, automobiliui, pramogoms. Taigi, pinigų yra, tik ne draudimui“, – sakė A. Būta.
Anot jo, viena priežasčių, kad lietuviams apie mirtį kalbėti yra tabu. „Yra įprasta manyti, kad, jei kalbėsi, tai taip ir įvyks. Neprisikarksėk, sakoma“, – teigė psichologas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma lietuvių pasižymi uždarumu, bičiuliškumu ir globėjiškumu. Tačiau globoti ir rūpintis jie linkę ne savimi, o kitais. Ketvirtadalis gyventojų prisipažįsta, kad, be pagerėjusios finansinės padėties, apsidrausti juos paskatintų šeimos narių paraginimas arba nutikusi nelaimė draugui, pažįstamui.
Bijo, bet nieko nedaro
Labiausiai lietuviai baiminasi eismo įvykių ir dėl jų patirtų sužalojimų – apie tai yra pagalvojęs 71 proc. 51 proc. nerimauja dėl galimos nepagydomos ligos, 29 proc. gyventojų mano, kad didelė tikimybė yra susižeisti darbe. Paradoksalu, kad, nors labiausiai bijoma nelaimingų atsitikimų kelyje, statistika rodo, kad dažniausiai mirštama ne dėl jų, o dėl ligos.
Tačiau net 41 proc. apskritai niekada nesusimąstė, kokią įtaką artimųjų finansinei gerovei turėtų pasikeitusi jų sveikatos būklė. 39 proc. apklaustųjų tokio nerūpestingumo priežastimi nurodo norą gyventi ramiai, galvojant tik apie pozityvius dalykus. Kiti nesidraudžia, nes gyvena šiandiena arba tiki, kad nelaimė jų neištiks.
Svarbiausia – automobilis
„Kaip rodo draudimo statistika, lietuviams automobilis, ko gero, yra brangiausias turtas. Per praėjusius metus gyventojai sudarė beveik 152 tūkst. sutarčių savanoriškai apdrausti automobilį, o gyvybės draudimo – tik 58 tūkst. sutarčių“, – sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Vakarų pasaulio šalyse pirmiausia draudžiamas šeimos maitintojas ir šeimos nariai. Be to, čia gyvybės draudimo priemonė naudojama ir kaip santaupų kaupimo įrankis. „Toks taupymas yra efektyvesnis nei santaupų kaupimas banko einamojoje sąskaitoje ar namuose, kur laisvos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praranda savo vertę“, – sakė A. Bakšinskas.
Gyvybės draudimu šiuo metu yra apsidraudę 15 proc. šalies gyventojų.
Galima sutaupyti
A. Bakšinsko teigimu, žmonės dažnai klaidingai mano, kad gyvybės draudimas – prabanga, dėl kurios teks atsisakyti kitų pirkinių.
„Žmonės dažnai sako, kad dėl gyvybės draudimo jiems teks atsisakyti atostogų. Tačiau yra atvirkščiai – nuo gyvybės draudimo įmokų sumos galima susigrąžinti 15 proc., todėl metų pabaigoje galima atsiimti gana solidžią sumą ir susitaupyti atostogoms“, – sakė A. Bakšinskas.
Anot jo, tereikia tinkamai, pagal kiekvieno šeiminę bei socialinę padėti pasirinkti tinkamą draudimo priemonę.
