Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.
Pasak įtakingo ekonomisto Raimondo Kuodžio, atominės elektrinės pagrįstumas yra paviršutiniškas: vos truputį nagu pakrapščius iškart pasirodo negražių dalykų. „Pasauliui dabar išgyvenant, kaip sakoma, „trečiąją industrinę revoliuciją“ – pereinant prie naujų energetikos technologijų, mūsų pagrindinis scenarijus su atomine elektrine atrodo labai rizikingas. Kad tai suvoktum, nereikia būti ekonomistui – užtenka valstietiškos logikos“, – praėjusią savaitę savaitraščio „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA. Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ teigė R. Kuodis.
Lygindamas su alternatyvomis, VAE pranašumų R. Kuodis neįžvelgia. „Nebent Lietuva kaip Šiaurės Korėja galėtų imtis geopolitinių aspiracijų, jeigu mums jos svarbios – turėtume potencialo atominėms bomboms gaminti“, – R. Kuodis pabrėžė, kad į projektą sunku žiūrėti be ironijos.
Dabar ar ateityje?
Pasak R. Kuodžio, vyriausybė planuodama VAE vadovavosi ne kokybiška sąnaudų ir naudos analize, o surogatiniu ir klaidinamu poveikio vertinimu. „Visi sugeba kažkaip pagrįsti projektus, bet atominės elektrinės atveju, deja, turime puokštę loginių klaidų, – sakė ekonomistas. – Viena iš logikos klaidų ta, kad politikai elektrinę priešina su nerealiais dalykais. Ponas Kubilius sako: ką siūlote – nieko nedaryti? Tačiau niekas nesiūlo nieko nedaryti. Kitas profesorius pareiškia: saulė Lietuvos neišgelbės. Bet ar kas nors siūlė saulės energiją?“
R. Kuodis savo pranešime citavo premjerą Andrių Kubilių. Šis buvo teigęs, kad naujos elektrinės statyba regione sukurtų iki 6 tūkst. darbo vietų. Šitai tarp svarbiausių motyvų įrašyta ir VAE verslo plane. „Suvokime, kad jeigu galima išleisti keletą milijardų litų, tai šitai greičiausiai iš tiesų pagyvins ekonomiką ir bus sunku nesukurti kažkiek darbo vietų. Bet ar tai savaime pateisina projektą?“ – kalbėjo jis. – Kai įvertiname ne vieną alternatyvą, reikalai pasidaro ne tokie jau aiškūs. Kita alternatyva parodytų, kad iš pradžių darbo vietų bus sukurta mažiau, bet per ilgą laikotarpį jų atsirastų daugiau.“
Ekonomistas atominės elektrinės projekte pasigedo dėmesio diskontavimui. „Ką tai reiškia? Sakykime, litas šiandien nėra tas pats, koks bus rytoj. Vieni sako: dabar brangiai mokėsime už elektrą, nes dešimtmetį statysime elektrinę, paskui išpirkinėsime kapitalą ir 2040 metais elektra jau bus pigi, – apibūdino diskontavimo esmę R. Kuodis. – Kita alternatyva parodytų, kad dabar elektra nebus tokia brangi, bet ir ateityje nebus tokia pigi. Ekonomistai kartais juokauja, kad verta automobilius iš karto statyti įvažiuojant atbulai, jog neprireiktų valandos ar dviejų išvažiuoti iš aikštelės mašinos galu.“
Elektros kad ir iš bangų
„Ekonomika.lt“ diskusijoje pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą atominė elektrinė užgoš – nors valdžia tikina, kad visos rūšys išsiteks ir sutars rinkoje.
Anot R. Kuodžio, pagal masto ekonomiją veikiančioje energetikos srityje atskiri projektai ne vienas kitą papildo, o tarpusavyje konkuruoja. „Atsiradus alternatyviam tiekėjui, jis visiems esamiems ir būsimiems tiekėjams sumažina masto ekonomiją, tad, kitaip tariant, išaugina fiksuotas sąnaudas, kurios yra gana didelės, – sakė jis. – Vadinasi, kai kuriais atvejais sukūrus konkurenciją vidutinės sąnaudos net gali būti didesnės.“
Kitas diskusininkas Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas Martynas Nagevičius pabrėžė, kad viską įvertinus atominę elektrinę vis dėlto geriau statyti, negu nieko nedaryti.
„Tik man keista girdėti, kad atominė elektrinė yra komercinis projektas, o atsinaujinančioji energetika tik remiama, – aiškino jis. – Žinoma, kai akcininkas – tai yra mes visi – nepyksta dėl pinigų švaistymo, tuomet lengva susimesti šitą kalną pinigų atominei elektrinei. Tokiu atveju galėtume gaminti ir bangų energiją bei ją parduoti rinkoje, net jeigu tuomet Lietuva būtų kiaurai praskolinta.“
Pernelyg rizikinga
Anot R. Kuodžio, analizuojant atominės elektrinės sąnaudas reikia pridėti ir faktorius, kaip plėsis kiti energijos šaltiniai – juk esą gali paaiškėti, kad vėliau Visagino jėgainės darbas neapsimokės dar labiau, negu neapsimoka dabar. Šitokią galimybę esą nustatytų išsami sąnaudų ir naudos analizė.
„Vėjo energijos diegimo proceso ir rizikos net nėra ko lyginti su branduoline energija. Maža to, vėjo elektrinės kartais net viršija atominės jėgainės potencialą“, – pridūrė savaitraščio diskusijos dalyvis, 40 vėjo jėgainių Lietuvoje valdančios įmonės „4 Energia“ vadovas, Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos narys Tadas Navickas.
Jo teigimu, įrengus daugmaž tokios pat galios vėjo jėgainių parką, kokios galios bus „Hitachi“ reaktorius, būtų pagaminta pusė Lietuvoje suvartojamos elektros – ir toks projektas neva būtų mažiau rizikingas negu Valdovų rūmų statyba, jau nekalbant apie atominę elektrinę ar senosios Ignalinos jėgainės uždarymą.
Šiuo metu Lietuvoje sukasi apie 100 elektrą generuojančių vėjo malūnų, o instaliuoti 1 MW vėjo energijos atsieina 1,5–6 mln. eurų. Palyginti: 1 MW naujos atominės elektrinės atsieis apie 4,4 mlrd. eurų statybos sąnaudų. „Dabar sakoma, kad atsipirkus atominei elektrinei elektra bus pigi. Bet atsipirkus vėjo elektrinei ji bus dar pigesnė ir jos nereikės sunkiai uždarinėti“, – tikino T. Navickas.
Remia, bet nelabai
Premjero patarėjas Jonas Survila atmetė kritikų pastabas, kad atominės elektrinės statyba yra itin rizikinga. „Hitachi“ veiklos istorija ir reputacija aiškiai rodo, kad rizika yra minimali“, – sakė jis ir kartu nesutiko, kad A. Kubiliaus vyriausybė išskirdama suskystintų dujų terminalą ir atominę elektrinę apleido atsinaujinančių išteklių energiją. „Elektros energijos suvartojimo iš atsinaujinančių šaltinių dalis padidėjo nuo 5 proc. 2008-aisiais iki 12,6 proc. pernai, – sakė jis. – Žinoma, visada galima padaryti daugiau, bet proveržis akivaizdus.“
Tačiau T. Navickas papildė, kad per A. Kubiliaus vyriausybės kadenciją Lietuvoje nepradėtas nė vienas naujas vėjo parko projektas – baigti tik senieji. „Reikia suprasti, kad Lietuvoje turbinų nėra daugiau ne dėl to, kad neišeina jų instaliuoti techniškai, bet todėl, kad jai neleidžia plėtotis valdžia, net jeigu deklaruoja paramą“, – sakė „4 Energia“ direktorius.
Vis dėlto, anot J. Survilos, bergždžia kalbėti apie vėją kaip pakankamai pigų – malūnuose išsukta elektra yra gerokai brangesnė už branduolinę elektros energiją. „Sausumoje vėjo jėgainės vidutiniškai veikia tik ketvirtį metų, jūroje – apie trečdalį, todėl tokiu atveju būtinas nuolatinis rezervas ir čia labiausiai tinka dujų elektrinės, – aiškino A. Kubiliaus bendražygis. – Dujų deginimą įskaičiavus į „vėjo sąnaudas“ iš karto pamatysime, kad vėjas yra nekonkurencinga energija, jei kartu nėra stipraus ir pigaus bazinio gamybos šaltinio.“
Strateginis, didelis, patikimas
Galiausiai J. Survila aiškino, kad konservatoriai, iš pradžių savo rinkimų programoje ketinę dirbti dėl ne didesnio kaip 800 MW reaktoriaus, jau būdami valdžioje susitarė dėl 1 350 MW galios branduolinio įrenginio. „Kiek yra sakę energetikai, tie „800 MW“ atsirado prieš kokius 10 metų, kai situacija su jungtimis ir Lenkijos tinklo pajėgumu šiaurės rytinėje dalyje buvo visai neaiški“, – teigė jis.
Anot patarėjo, Europos Sąjungai patvirtinus Baltijos rinkų sujungimo planą (BEMIP) stiprinant elektros tinklus Lenkijoje, Lietuvoje pradėjus tiesti jungtis „NordBalt“ su Švedija ir „LitPolLink“ su Lenkija, padėtis pasikeitė iš esmės. „Jungtys leis gauti rezervinių galių iš Europos, todėl didesnis reaktorius mūsų sistemai būtų visiškai tinkamas“, – sakė J. Survila.
Jis taip pat pridūrė, kad reaktorių statysianti „Hitachi“ kompanija yra vadintina strategine investuotoja, net jei turės vos penktadalį VAE paketo. „Japonai sugeba ir gaminti reaktorių, ir pastatyti elektrinę, – tęsė J. Survila. – Labai gerai, kad šiuo atveju statytojas yra ir vienas iš akcininkų, mat tuomet jis nenorės didinti reaktoriaus statybos sąnaudų, sieks baigti statybas laiku, nevėluoti.“
Vyriausybė neseniai pristatė VAE verslo planą ir parafavo koncesijos sutartį su „Hitachi“, tuo metu kai kurios politinės partijos ir visuomeninės grupės organizuoja referendumą atsiklausti tautos: statyti VAE ar nestatyti.
Faktai: Visagino atominė elektrinė
Elektrinė gali kainuoti iki 18 mlrd. litų
Bus eksploatuojama 60 metų
„Hitachi“ investuos 20 proc.
Lietuvos turtinis indėlis – vos 1 proc. VAE vertės
VAE statyboms galima skolintis apie pusę lėšų
Investicijų grąža – 8–12 metų
Naudoti kainuos iki 6 ct/kWh
Kuras kainuos iki 3 ct/kWh
Nutraukimo išlaidos kainuos 1 ct/kWh
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 21(83) birželio 4-10 d.), rubrikoje „Energetika“.
