Būsto ukrainietei ieškanti vilnietė pastebėjo, kad žmonės nori gauti ne tik išmoką už jos apgyvendinimą, bet ir nuomos mokestį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įspėjo, kad panašių sukčiavimo atvejų netoleruos. Nesąžiningiems gyventojams nutrauks išmokos mokėjimą.
Apsidžiaugė per anksti
Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) piktinosi, kad lietuviai bando pasinaudoti nuo karo bėgančiais ukrainiečiais.
„Šiuo metu vienai moteriai su vaiku padedu ieškoti būsto, kur apsistoti. Moteris atvyko iš Ukrainos, jos dukra jau lanko darželį, o moteris ieško darbo. Buvo jau keliuose pokalbiuose ir netrukus ketina įsidarbinti prekybos centre.
Padedu jai ieškoti buto ar kambario gyventi. Moteris nekalba lietuviškai, nepažįsta Vilniaus, tad kartu apžiūrime butus ir kambarius. Tačiau susiduriame su nesąžiningais lietuviais“, – pasakojo moteris.
Anot Miglės, būsto ji ieško per vieną žinomą ir patikima laikomą nevyriausybinę organizaciją.
„Taigi praėjusią savaitę gavome net poros butų pasiūlymus. Susisiekėme su pirmojo buto savininku, susitarėme dėl apžiūros. Tačiau jau per pietus vyras paskambino ir pasakė, kad butą nusprendė duoti ukrainiečių šeimai, kuri sutiko mokėti ir nuomos mokestį.
Mano pažįstama ukrainietė kol kas negali mokėti nuomos mokesčio, tad apsidžiaugėme, kad mums liko dar vienas pasiūlymas. Tad nuvykome apžiūrėti siūlomo buto. Paaiškėjo, kad jis bendrabučio tipo. Kambarį reikėtų dalintis su kaimynystėje gyvenančiu vyru. Tačiau siūlomas kambarys buvo netvarkingas ir nešvarus, negana to dvokė alkoholiu ir šlapimu. Tačiau atrodė, kad būsto savininkė to net nepastebėjo. Ji manęs vis klausinėjo, kaip ir kur jai reikės užpildyti prašymą išmokai gauti“, – piktinosi Miglė.
Ji teigė, kad po buto apžiūros apėmė svetimos gėdos jausmas.
„Negalėjau patikėti, kad žmonės tokius kambarius siūlo ukrainiečiams.
Tačiau buvo savininkė kitą dieną dar kartą mus pribloškė. Ji mums parašė, kad apsigalvojo. Moteris sakė, kad kambario už dyką nebeduos, nori, kad dar ir komunalinius mokesčius apmokėtume. Be to, spaudė mus kuo greičiau apsispręsti, nes ieškos kitų žmonių. Buto atsisakėme, paaiškinome, kad šiuo metu negalėsime mokėti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių“, – pasakojo Miglė.
Moterį apėmė svetimos gėdos jausmas.
„Buto savininkė ne tik nori gauti išmoką, bet dar ir ukrainiečius spaudžia jai apmokėti komunalinius mokesčius. Ji visiškai nenori padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, siekia tik naudos sau. Negalėjau patikėti, kad žmonės gali taip elgtis. Dar prieš kelias dienas moteris iš Ukrainos, kuriai padedu, džiaugėsi, kad lietuviai labai geri, jai padeda ir ji jau susirado draugų. Pagalvojau, kad pagaliau ukrainietė pamatė ir kitą lietuvių veidą.
Tačiau tikiuosi, kad butą vis tik rasime. Taip pat tikiuosi, kad valdžia irgi nežiūri į viską atmestinai ir skirdama išmokas gyventojams už ukrainiečių apgyvendinimą, juos tikrina, kad nebūtų panašių sukčiavimo atvejų“, – vylėsi Miglė.
Ministerija įspėjo, kad gali atimti išmokas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad išmokas skiria savivaldybės. Gavusios informacijos apie piktnaudžiavimo atvejus jos gali išmokos nebemokėti.
„Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, kompensacija skiriama, kai būstas perduodamas ukrainiečiams naudotis neatlygintinai. Be to, panaudos davėjas, sudarant būsto panaudos sutartį, privalo įsipareigoti nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu apmokėti su būsto išlaikymu susijusius mokesčius.
Jeigu savivaldybės gauna informaciją apie piktnaudžiavimo atvejus, susijusius su būsto panaudos sutarties sąlygų pažeidimu ir kt., jos turi teisę nutraukti kompensacijos mokėjimą“, – paaiškino ministerija.
Jos žiniomis, vien per organizaciją „Stiprūs kartu“ jau yra apgyvendinti 27 498 ukrainiečiai.
„Remiantis savivaldybių ministerijai pateiktais duomenimis, per balandžio mėnesį pateikta apie 1900 prašymų skirti kompensaciją už būsto suteikimą ukrainiečiams.
Kreipiantis dėl minėtos kompensacijos, asmuo turėtų pateikti laisvos formos arba savivaldybės administracijos nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo ir sudarytą būsto panaudos sutartį. Ministerija yra parengusi pavyzdinę būsto panaudos sutartį, kuria, esant poreikiui, būstą ukrainiečiams suteikę asmenys gali naudotis. Panaudos sutarties pavyzdį galima rasti ministerijos interneto svetainės rubrikoje Lietuva Ukrainai“, – pasakojo ministerija.
Informacija apie kompensaciją
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kompensaciją yra siūloma visiems, kurie savo turimuose būstuose ar kitose gyvenimui tinkamose patalpose jau priėmė arba priims neatlygintinai gyventi nuo karo pabėgusius ukrainiečius.
Kompensacija galės pasinaudoti šalies gyventojai ir verslas, kurie leis karo pabėgėliams laikinai neatlygintinai apsigyventi gyvenamuosiuose būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausys nuo to, kiek patalpose apsigyvens asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos siūloma mokėti 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklausys nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
Kompensacija siekiama paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir patalpų savininkams būtų mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius t. y. kol ukrainiečiai integruosis į darbo rinką ir nuomą už būstą galės susimokėti patys.
Norėdami gauti kompensaciją, būstų ir patalpų savininkai turės kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos. Prašymus dėl kompensacijos bus galima teikti nuo balandžio 1 d.
