Vis tik tokie pranešimai gali būti visiškai pagrįsti ir nemelagingi, o, nesumokėjus paskirtų baudų ar administravimo mokesčių, gyventojams iš tiesų gali kauptis nemenka skola.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, kai automobilių nuoma užsiimančios įmonės, besinaudodamos turistų naivumu ir baime, tokius pranešimus siunčia mėgindamos neteisėtai užsidirbti.
Naujienų portalui tv3.lt komentavę specialistai paaiškino, kaip įsitikinti, ar tokie pranešimai yra tikri, kaip išvengti skolų ar nelikti apgautiems.
Laiškų su baudomis iš užsienio – begalės
Socialiniuose tinkluose lietuviai dalijosi savo patirtimis.
Viena moteris pasakojo, kad besinuomodama automobilį Italijoje gavo baudą, ją sumokėjo, tačiau po pusmečio buvo prašoma sumokėti dar 40 eurų.
„Paklausėme, kodėl nebuvome iškart informuoti. Jie atsakymo nepateikė, tik mekeno. Po poros dienų gavome jau iš kitos įmonės – kaip suprantu, skolų išieškotojo – laišką, kad jau 206 eurus turime sumokėti.
Nežinau, ką dabar reiktų daryti. Valstybinė mokesčių inspekcija skolų nerodo, o minėta įmonė į el. paštą toliau siunčia sąskaitas. Ar gali išieškoti ir būti blogiau, jei nesumokėsiu? Nes atrodo tai labai nesąžiningai...“ – nurodė gyventoja.
Kaunietis paminėjo, kad Italijoje automobilių nuomos įmonės sudaro su klientais sutartis, pagal kurias gali reikalauti 40 eurų mokesčio už baudų administravimą.
Viena moteris rašė, kad Ispanijoje automobilių nuomos firma bandė priprašyti 200 eurų, bet, pareikalavus tikslesnės informacijos, atsiuntė atsiprašymą, neva įvyko klaida.
Kita mergina pasakojo, kad laiške buvo įspėjimas apie skolos nuskaičiavimą nuo kortelės, kuri buvo nurodyta automobilio nuomos metu, bet taip niekada ir nenuskaičiavo: „Miegokit ramiai. Jie taip reketuoja.“
Kaip atskirti, ar laiškai apie baudas iš užsienio – tikri?
Kontoros „Cobalt“ partneris, advokatas Mindaugas Bliuvas neslėpė, kad nuo klastojamų oficialių institucijų dokumentų ir kitų sukčių schemų nukenčia didžiulės įmonės, jau nekalbant apie paprastus vartotojus.
Jis atkreipė dėmesį, kad sukčiai dažniausiai naudoja el. paštą, kai tikri oficialūs dokumentai iš užsienio yra siunčiami registruotu paštu.
Anot advokato, taip pat svarbu patikrinti, ar siuntėjo el. paštas atitinką skelbiamą oficialiuose įmonės kontaktuose.
Advokato padėjėjas Arnas Trukšnys pridūrė, kad dokumentas (pvz., dėl baudos iš užsienio policijos) turėtų būti oficialiai (su vertėjo patvirtinimu) išverstas į lietuvių kalbą.
„Gaunant neaiškios kilmės el. laiškus su piniginiais reikalavimais svarbu atkreipti dėmesį, ar dokumentas surašytas taisyklinga kalba, ar yra originalūs parašai.
Neretai sukčiai imituoja parašą, uždėdami jo skenuotą versiją arba redagavimo priemonėmis sukurdami el. parašo imitaciją“, – kalbėjo teisininkas.
Kaip apsisaugoti ir kur kreiptis?
A. Trukšnys nurodė, kad prieš sudarant sutartį su, pvz., automobilių nuomos įmone, vertėtų įsigilinti į jos sąlygas: kokios nuobaudos gali būti taikomos klientui ir pan.
O grąžinant automobilį reikėtų raštu užfiksuoti, kad automobiliui nebuvo nustatyti jokie trūkumai, pažeidimai ir tokį dokumentą, su visais originaliais parašais ir įmonės patvirtinimu, pasiimti:
„Jei po laiko automobilių nuomos įmonė nepagrįstai priskaičiuos papildomus mokesčius, vartotojas galės kreiptis į ją su pretenzija.“
Teisininkas pridūrė, kad, nesulaukus atsakymo per protingą terminą ar gavus netenkinantį atsakymą, galima kreiptis ir į Europos vartotojų centrą.
M. Bliuvo patarimu, jeigu asmuo gauna laišką apie baudą, reikėtų įsitikinti, ar jis tikrai buvo sudaręs sutartį su ta automobilių nuomos įmone, ar atitinka data, ar reikalavimai neprieštarauja sutarčiai.
Kilus neaiškumams vertėtų susisiekti su galimai laišką siuntusia įmone ir išsiaiškinti aplinkybes, tačiau nepasitikėti laiške nurodytais kontaktais, o juos susirasti internete.
„Reikėtų neskubėti mokėti prašomų pinigų, neišsiaiškinus visų detalių. Nebijoti reikalauti, kad įmonė pateiktų visus oficialius duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą“, – dėstė advokatas.
Kitos apgaulės dėl pinigų užsienyje
Lietuvos bankų asociacija (LBA) paminėjo, kad pasitaiko atvejų, kai į kortelės skaitytuvą pardavėjai užsienyje suveda ženkliai didesnę sumą ir lietuviai sumoka per daug, bet to nepastebi, nes viskas rodoma vietine valiuta.
Kartais būna ir taip, kad lietuviai užsienyje klaidingai supranta valiutos konvertavimą ir už tai sumoka nemažus mokesčius.
Tačiau, anot asociacijos, tokios situacijos yra retos. Mat pinigus iš gyventojų sukčiai dažniau vilioja apsimesdami, kad parduoda prekes, nuomoja automobilius ar laikino apgyvendinimo vietas.
„Atsiskaitant kortele užsienyje neatiduokite kortelės pardavėjui, jei jis siūlo ją išnešti į kitą patalpą ar priliesti kortelę po prekystaliu.
Skaitytuvo ekrane patariama patikrinti, ar nurodyta suma atitinka prekės kainą, patiems įvykdyti mokėjimo operaciją“, – akcentavo LBA.
Ar bankai gali sugrąžinti neteisėtai išviliotus pinigus?
Anot asociacijos, kiekvienas kliento pasikreipimas dėl apgaulės būdu išviliotų pinigų yra tiriamas individualiai.
LBA patikino, kad bankas, nustatęs sukčiavimo požymius, nedelsiant kreipiasi į lėšų gavėjo įstaigą su prašymu pinigus grąžinti, tačiau dažniausiai gavėjo sąskaitoje jų nebebūna.
„Atgauti pinigus iš sukčių pavyksta itin retais atvejais. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų II-ąjį ketvirtį sukčiai kėsinosi iš gyventojų išvilioti 8,3 mln. eurų, tačiau realūs nuostoliai sudarė 4,1 mln. eurų.
Tad beveik pusę lėšų, į kurias kėsinosi sukčiai, pavyko apsaugoti – kredito įstaigos sustabdė apie 3,4 mln. eurų, dar apie 730 tūkst. eurų iš sukčių pavyko sugrąžinti“, – dėstė asociacija.