Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad gavę palikimą ar dovaną grynaisiais jaučiasi tarsi vagys. Žmonės negali tų pinigų įsidėti į banko kortelės sąskaitą be pasiaiškinimo bankui.
Palikimas ar dovana grynaisiais
Vilnietis Egidijus pasakojo, kad neseniai palaidojo senelį.
„Jis gyveno vienas, močiutė jau buvo mirusi prieš keletą metų. Kai po laidotuvių atvykome tvarkyti senelio buto, radome paslėptus 10 tūkst. eurų. Jis nenorėjo pinigų laikyti banke, gavęs pensiją skubėdavo bankomate juos išsigryninti.
Tačiau net neįtarėm, kad jie su močiute sukaupė tiek daug pinigų grynaisiais. Dabar nežinome, ką su tais pinigais daryti. Ar galime juos nešti į banką? Jeigu banke niekas nepatikės, kad čia senelio palikimas? Atrodysime tarsi vagys“, – svarstė vyras.
Jis skundėsi, kad banke grynieji pinigai tarsi nebeegzistuoja.
„Jų nebegalima pasiimti iš savo sąskaitos tiesiog atėjus į banką. Taip pat grynųjų negalima pasiimti kiek nori ir iš savo banko kortelės. Juk dabar uždėti įvairūs limitai, kiek galima per mėnesi pasiimti savo pinigų.
Pinigus laikome bankuose, tačiau negalime jais naudotis, kaip norime“, – piktinosi Egidijus.
Kita portalo tv3.lt skaitytoja Emilija pasakojo, kad gavo piniginę mamos dovaną – 13 tūkst. eurų grynaisiais.
„Mama juos išėmė iš savo sąskaitos ir padovanojo. Norėčiau dalį pinigų padėti į banką kaip indėlį. Tačiau, ar reikės bankui pasiaiškinti iš kur gavau pinigus, o gal ir mokesčius susimokėti? Juk tie pinigai yra dovana, nenorėčiau dalį jų išleisti mokesčiams“, – teiravosi mergina.
Ji baiminosi, kad bankai įtariai žiūrės į grynuosius pinigus.
„Juk negaliu tų pinigų nunešti į banką ir paprašyti, kad jie perkeltų į mano sąskaitą, turėsiu ieškoti bankomatų, kurie priima grynuosius pinigus. Tačiau čia irgi yra įvairūs limitai, kiek pinigų galima įdėti ar išimti“, – skundėsi Emilija.
Bankai nustato savo taisykles
„Luminor“ banko klientų rizikos valdymo departamento Lietuvoje vadovė Indrė Andrašiūnaitė sakė, kad kiekvienas bankas gali taikyti skirtingus reikalavimus dėl pinigų kilmės patikrinimo.
„Dėl to geriausia būtų susisiekti tiesiogiai su savo banko specialistais ir pasikonsultuoti. Tai padėtų išvengti nesusipratimų ir užtikrinti, kad finansinės operacijos vyktų sklandžiai“, – patarė banko specialistė.
Anot jos, „Luminor“ bankas, įgyvendina Lietuvos ar tarptautinius teisės aktus, todėl tam tikrais atvejais gali paprašyti papildomos informacijos apie pinigų kilmę“, – komentavo I. Andrašiūnaitė.
Jos teigimu, kartais bankas prašo paaiškinimo, iš kokios veiklos ar kitų šaltinių buvo sugeneruotos lėšos.
„Būtina pateikti pinigų kilmės įrodymą, t. y. dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų kilmę. Tai gali būti banko išrašai, sandorių dokumentai, pajamų deklaracijos ar kiti dokumentai, kurie atitinka pinigų gavimo šaltinį.
Be šių dokumentų, bankas taip pat gali paprašyti kliento paaiškinimų dėl pinigų kilmės, iš kur gavo šias lėšas ir kokiu tikslu ketina jas naudoti“, – sakė I. Andrašiūnaitė.
Turi pateikti dovanojimo sutartį
Šiaulių banko komunikacijos grupė vadovė Monika Rožytė komentavo, kad bankas teikdamas grynųjų pinigų įnešimo paslaugą į banko sąskaitą, vadovaujasi Lietuvoje galiojančiais tesės aktais bei vidaus tvarkomis.
„Todėl jeigu žmogus į sąskaitą nori įnešti 10 tūkst. eurų ar daugiau privalo nurodyti grynųjų pinigų kilmę ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. O jeigu suma viršija 15 tūkst. eurų, papildomai prašome užpildyti ir lėšų kilmės anketą.
Svarbu nepamiršti, kad, jeigu dovanojimo suma siekia 1,5 tūkst. eurų ir daugiau, yra prievolė sudaryti dovanojimo sutartį raštu, o kuomet dovanojama suma yra 14,5 tūkst. eurų ar daugiau – sutartis turi būti patvirtinama notaro“, – komentavo banko atstovė.
Ilgas dokumentų sąrašas
„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas komentavo, kad bankomatuose galima įnešti 7,5 tūkst. eurų per mėnesį nenurodant pinigų kilmės.
„Padalinyje – nuo 7,5 tūkst. eurų, klientų prašome pateikti paaiškinimą dėl grynųjų pinigų lėšų kilmės ir pateikti tą patvirtinančius dokumentus.
Anot jo, bankas gali paprašyti paaiškinti, kur žmogus nori išleisti pinigus arba iš kur juos gavo.
G. Vercinskas vardijo dokumentus, kurie gali paaiškinti lėšų ar turto kilmę:
- jeigu lėšų kilmė yra darbo užmokesčio santaupos, jas gali patvirtinti kitos finansų įstaigos sąskaitos išrašas, pažymos iš darbdavio arba Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
- jeigu lėšų/turto kilmė (šaltinis) yra paskola, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio paskolos sutartis;
- jeigu lėšų/turto kilmė (šaltinis) yra nekilnojamojo turto pardavimas, lėšų/turto kilmę (šaltinį) gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio pirkimo–pardavimo sutartis;
- jeigu lėšų/turto kilmė (šaltinis) yra dovana, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio dovanojimo sutartis;
- jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš individualios veiklos, ją gali patvirtinti VMI pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
- jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš juridinio asmens akcijų pardavimo ar dividendų, ją gali patvirtinti akcijų pardavimo sutartys, vertybinių popierių sąskaitos išrašas ar dokumentas, pagrindžiantis dividendų išmokėjimą.
Tačiau banko atstovas tikino, kad šis dokumentų sąrašas nėra baigtinis.
„Kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir galime kliento paprašyti kito, išvardintame sąraše nesančio, lėšų/turto kilmę (šaltinį) patvirtinančio dokumento“, – įspėjo banko atstovas.
