SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc. Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui. „Negalėdamos pasigirti stipriais prekių ženklais ir tvirta padėtimi tarptautinėje gamybos – prekybos grandinėje, Lietuvos įmonės stengiasi pirmiausia konkuruoti kainų lygiu“, – pristatydamas naujausią banko apžvalgą sakė G. Nausėda.
„Atlyginimai pas mus nedidėja taip, kaip mes norėtume, tačiau tai yra ta kaina, kurią mes mokame už savo prekių konkurencingumą“, - aiškino ekonomistas ir pridūrė, kad šiemet prognozuojamas 2,5 proc. atlyginimų kilimas. Ekonomistas išreiškė savo nuomonę, kad nuo rugpjūčio didinama minimali mėnesinė alga (MMA) turėjo būti didinama bent iki 900 litų.
G. Nausėda pabrėžė, kad įsibėgėjus rinkimų batalijoms, tikėtina, kad bus karštai diskutuojama apie taupymo politikos ateitį, ekonomikos skatinimą, socialiai teisingesnį viešųjų finansų paskirstymą ir pan.
„Nėra jokio vidinio konflikto tarp noro sumažinti fiskalinį deficitą ir pasiekti spartesnio BVP kilimo“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo, puikiausia to iliustracija – Graikija, kuri ilgus laisvos finansinės politikos metus dabar privalo išpirkti ne trumpesnio dramatiško ekonomikos susitraukimo laikotarpiu.
„Daugeliui darbo rinkos liberalizavimo priemonių įgyvendinti nereikalingas nė vienas biudžetinis litas, kitos priemonės yra savaime atsiperkančios (investicijos į būsto renovavimą ir pažangesnių šildymo būdų diegimą), o trečioji grupė priemonių yra finansuojama Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitomis lėšomis“, – sakė G. Nausėda.
Šiame kontekste jis siūlė vertinti ir Visagino atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimą, kuris galėtų tapti svertu ne tik garantuojant šalies energetikos saugumą ilguoju laikotarpiu, bet ir paskatinanti naujų darbo vietų kūrimą į jo statybą tiesiogiai įtrauktuose ir su pastaraisiais susijusiuose verslo sektoriuose.
Pasak G. Nausėdos, nėra visiškai korektiška kritikuoti VAE verslo planą remiantis šiandieninėmis energijos išteklių kainomis, kai elektros energijos brangimą ateityje prognozuoja tiek Europos Sąjunga, tiek ją mums eksportuojanti Rusija.
„Lietuvos realybė yra tokia, kad 2011 m. išleista maždaug 1,7 mlrd. Lt dujoms elektros energijos gamybai ir pačiai elektros energijai importuoti. Taigi galimos Lietuvos investicijos į VAE dydis prilygsta 3,5–4 metų dujų ir elektros energijos importui“, – sakė G. Nausėda.
