Reikia pasiruošti itin nuviliančioms makroekonominėms naujienoms, perspėja ekonomikos analitikai.
Pasak vakar „SEB“ banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą“ pristačiusio banko prezidento patarėjo, socialinių mokslų daktaro Gitano Nausėdos, sparčiai kintant pasaulio ekonomikos padėčiai, vos prieš tris mėnesius darytas ekonomikos analitikų prognozes tenka keisti labai radikaliai. „Per pastaruosius keliasdešimt metų nesukaupėme patirties, kuri taptų indikatoriumi stengiantis tiksliai nustatyti, kas dabar vyksta“, – tvirtino G.Nausėda.
Pasak finansininko, daugelis ekspertų daro prielaidą, kad 2010 metais pasaulio ekonomikos atsigavimas yra įmanomas, tačiau net ir remiantis tokiomis prognozėmis Baltijos šalys išsiskiria – jose, manoma, neigiamas ekonomikos augimas užsitęs ilgiau.
Gerėjimo tikėtis dar ne laikas
„SEB“ banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, banko vyriausiojo analitiko, humanitarinių mokslų daktaro Nerijaus Udrėno ir G.Nausėdos parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ rašoma, jog žvelgiant į ateitį nekyla abejonių, kad pramonės, prekybos ir transporto situacija Lietuvoje toliau blogės. Tai lems siaurėjanti ne tik eksporto, bet ir vidaus rinka.
Lietuvos eksporto konkurencingumą, analitikų teigimu, ypač pablogino aplinkinių valstybių (Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos) valiutų nusilpimas. Nuvertinus nacionalinę valiutą, pradiniu laikotarpiu atlyginimai ir kainos nesureaguoja, todėl atitinkamų šalių prekės tampa santykinai pigesnės nei užsienyje pagaminti analogai. Ilgainiui, išaugus infliacijai, konkurencijos privalumai išblėsta. Lietuvos gamintojams pakenkė ir tai, kad aplinkinių valiutų nuvertėjimas sutapo su mokesčių reforma, kurios svarbiausi elementai – PVM ir akcizų tarifų padidinimas bei PVM lengvatų panaikinimas. Apžvalgoje prognozuojamas -9,0 proc. realaus Bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis. „Prognozuojame neigiamą 9 proc. pokytį, bet, nors skaičius ir taip gąsdinantis, geriau pasiruoškime neigiamam 15 proc. pokyčiui. Patirtis rodo, kad nespėjame reaguoti į spėriai blogėjančią ekonomikos situaciją ir prognozuodami nuolat liekame chroniški optimistai“, – perspėjo G.Nausėda.
Traukimasis vyksta visose srityse
Apžvalgoje rašoma, jog sunku įsivaizduoti, kokie pramonės sektoriai būtų pajėgūs atsispirti globalinio nuosmukio tendencijoms. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metų sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, pramonės produkcija sumažėjo 5,6 proc. (eliminavus darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,6 proc.). Analitikai prognozuoja, jog ateinančius dvejus metus ne pirmojo būtinumo krepšelio prekių gamintojai kentės tiek dėl išorės, tiek dėl vidaus rinkos silpnumo, tad privalės mažinti kainas, susitaikyti su pelno mažėjimu arba nuostoliu ir riboti gamybą.
Mažmeninės prekybos veiklos rezultatai nukentėjo dėl praėjusiais metais kritusio vartotojų pasitikėjimo indekso – namų ūkiai mažina vartojimą ir apsiriboja būtiniausių prekių ir paslaugų pirkimu.
Pagal Statistikos departamento ketvirtojo 2008 metų ketvirčio BVP įvertį labiausiai smukusios Lietuvos ūkio šakos buvo žemės ūkis ir žuvininkystė. Taip pat nuosekliai blogėjo transporto sistemos veiklos rodikliai, o statybų ir nekilnojamojo turto rinka, ekspertų teigimu, toliau ritasi į bedugnę. Jau dabar yra paplitęs reiškinys, kad būsto kaina krenta žemiau jo savikainos. 2008 metais vidutinė šalies didmiesčiuose parduodamo būsto kaina sumažėjo apie 20 proc., panašaus smukimo tikimasi ir 2009-aisiais.
Atsižvelgdami į naujausias paskolų rinkos tendencijas, banko analitikai prognozuoja, jog šiemet šalies komercinių bankų paskolų partfelis sumažės 4 proc., o 2010-aisiais iš esmės liks to paties dydžio. Taip pat prognozuojamas 2,0 proc. indėlių sumos sumažėjimas 2009 metų pabaigoje lyginant su praėjusių metų pabaiga, nes indėlių priėmimo procesą kartais trikdo kylanti indėlininkų panika. Apžvalgoje taip pat rašoma, jog pabrangusios komunalinės paslaugos ir būtiniausi produktai suryja vis didesnę šeimos pajamų dalį ir verčia gyventi iš santaupų.
Mokesčių reforma belieka stebėtis
„Konservatyvi Finansų ministerijos šių metų BVP augimo prognozė pasirodė esanti pernelyg optimistiška. Sparčiau nei laukta kyla nedarbo lygis, mažėja darbo užmokestis, namų ūkio vartojimas ir įmonių pelnas. Antra, akcizų didinimo politika buvo įgyvendinta tiesmukai, ignoruojant aplinkinių šalių valiutų nuvertėjimą, dėl kurio lietuviškos prekės prarado konkurencingumą ir paklausą“, – rašoma „SEB“ banko apžvalgoje.
Komentuodamas G.Nausėda neslėpė sutrikimo dėl tam tikrus sprendimus priėmusios valdžios trumparegiškumo. „Kai kurios antikrizinio plano bėdos buvo iš anksto užprogramuoti ir nuspėjami. Valdžia gudravo mėgindama įveikti įstatyminį apribojimą, kuris neleidžia mokesčiams įsigalioti anksčiau, nei per šešis mėnesius. „Prastumdama“ šiuos mokesčių paketus kartu su biudžeto įstatymu valdžia savo problemas išsprendė, bet visą „šoko terapiją“, staigaus prisitaikymo prie PVM lengvatų panaikinimo ir akcizų didinimo problemas permetė į įmonių lygį“, – aiškino finansininkas.
Darbo rinkai – liūdnos prognozės
Sunkiai prognozuojama, G.Nausėdos teigimu, yra ir darbo rinkos padėtis. „Kai sužinojau, kad per vieną darbo savaitę Lietuvos darbo biržoje užsiregistravo daugiau nei 8 tūkst. bedarbių, pradėjau abejoti ir pesimistiškiausiomis darbo rinkos prognozėmis. Be to, bedarbių pašalpos sunkiai slegia viešuosius finansus“, – sakė finansininkas. Dabar apžvalgoje pateikiama vidutinio nedarbo lygio prognozė 2009 metams – 11 proc. , 2010-iesiems – 14 prc.
G.Nausėda pripažino, kad blogėja prognozės ir dėl vidutinio darbo užmokesčio. „Ilgą laiką manėme, kad mažės tik nominalusis darbo užmokestis. Dabar akivaizdu, kad neišvengsime ir nominalaus, ir realaus darbo užmokesčio mažėjimo. Žinoma, dažnoje įmonėje tai yra neišvengiama prisitaikymo prie situacijos priemonė. Kita vertus, augant nedarbui ir mažėjant darbo užmokesčiui, mažėja ir žmonių perkamoji galia, smunka lietuviškų prekių paklausa ir jų pardavimo vietos rinkoje galimybės, surenkama dar mažiau mokesčių ir taip toliau. Taip galima nueiti iki labai pavojingo lygio“, – sakė G.Nausėda.
Atsižvelgiant į naujausias ekonomikos ir darbo rinkos tendencijas apžvalgoje prognozuojamas absoliutus realaus darbo užmokesčio sumažėjimas: 2009 metais jis turėtų sudaryti 8 prc., 2010-aisais – 4 prc.
Neguodžia ir kitos analitikų prognozės. Apžvalgoje numatomas 2009 metų realiojo BVP pokytis sudaro -9,0 proc., 2010 metų – -3,5 proc.
Einamosios sąskaitos deficitas, prognozuojama, 2009 metais sudarys 6,5 proc., 2010-aisiais – 5,0 proc.
Keletas optimistinių rodiklių
G. Nausėdos teigimu, ekonominis nuosmukis turi ir kai kurių teigiamų aspektų, pavyzdžiui, sparčiai mažėja infliacija, drastiškai mažėja importas ir pan. Pagal banko analitikų prognozę, vidutinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2009 m. bus apie 5 proc., o 2010 m. – tik 2 proc.
„Nuotaikos vis dėlto tikrai nėra linksmos. Galbūt tik akcijų rinkose yra pragiedrulių. Prieš keletą mėnesių akcijų rinkoje stebėjome tik smukimą, o dabar jau atsiranda optimizmo, nors jis ir nėra stabilus“, – teigė G.Nausėda.
Ekonomistai, G.Nausėdos teigimu, desperatiškai ieško ir kitų ekonomikos atsigavimo ženklų, o vienas jų galėtų būti Amerikos būsto rinkos duomenys: vasario mėnesį naujų būstų skaičius pagal perskaičiuotą rodiklį buvo 23 proc. didesnis, nei sausį (nors tai vis dėlto yra 47 proc. mažiau, nei praėjusių metų vasarį).
Ekonomiką skatina ir centrinių bankų pagalba palaikant pinigų apyvartą. „Federalinis rezervų bankas (Fed) per vienerius metus savo balansą išaugino nuo 1 trilijono JAV dolerių net iki 4,5 trilijono. Tai sudaro beveik trečdalį Amerikos Bendrojo vidaus produkto (BVP). Europos centrinis bankas (ECB) taip pat daro, ką gali. Pumpuojami didžiuliai pinigų kiekiai, o tai daroma išplečiant vertybinių popierių, kurie yra priimami kaip užstatas, sąrašą ir didinant jų apimtis. Tai „astronominės“ pinigų sumos, kurios skirtos atsispirti pinigų apyvartos greičio mažėjimui. Bankai, kurie turi svertų lemti pinigų apyvartos greitį, turi tai daryti. Lietuvoje, esu tikras, pinigų apyvartos greitis, deja, mažėja“, – sakė G.Nausėda.
