Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai.
Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug. „Dažnai pasigirsta raginimų finansiškai stabilioms valstybėms (Vokietijai, iš dalies Kinijai) skatinti vidaus vartojimą bei investicijas ir šitaip atsverti neigiamą Pietų Europos ir kitų probleminių valstybių taupymo politikos įtaką ekonomikos augimui. Deja, iš pažiūros „sveikų“ valstybių šiuo metu nėra tiek daug, kad jos taptų viso pasaulio ekonomikos lokomotyvu, be to, jų pačių viešųjų finansų situacija tebėra trapi ir nesuteikia plačių galimybių išlaidauti“, – sakė G. Nausėda.
Pasak analitiko, būtų nedovanotina klaida patikėti panašių receptų veiksmingumu Lietuvoje. „Esame maža ir daug importuojanti šalis, todėl papildomai išleistas litas toli gražu nebūtinai atiteks mūsų gamintojui, savo ruožtu valstybę, verslą ir gyventojus slėgs dar sunkesnė skolų našta“, – sakė ekonomistas. Pasak jo, labai svarbu, kad ekonominė politika būtų grindžiama Mastrichto konvergencijos kriterijais ir jų būtų laikomasi ne tik ir net ne tiek dėl kuo greitesnio euro įvedimo, kiek dėl ilgalaikės Lietuvos finansinės sveikatos.
Anot G. Nausėdos, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai, siekiant apsisaugoti nuo įvairiausio pobūdžio išorės šoko, kurio artimiausioje ateityje veikiausiai teks patirti ne kartą. Žinoma, neįmanoma atsispirti eksporto nuosmukiui, jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyventų ekonominę krizę, tačiau tikrai galima ir reikia sumažinti valstybės priklausomybę nuo tarptautinės finansų rinkos kaprizų. „Nors pastaruoju metu girdime įvairiausių receptų, nėra realu, kad galima apdalinti visus mokesčių lengvatomis, drastiškai padidinti viešąsias išlaidas ir tuo pat metu kontroliuoti biudžeto deficitą ir valstybės skolą – ekonominiame gyvenime stebuklų beveik nebūna, tik sunkios pagirios“, – teigė G. Nausėda.
SEB prognozuoja, kad šiemet šalies BVP augs 3,5 proc., 2013 m. ir 2014 m. po 4 proc. Smarkiai sustiprėjus importuojamų energetinių išteklių infliacijai, šių metų vidutinio vartotojų kainų indekso prognozė padidinta nuo 2,5 proc. iki 3,4 proc., 2013 m. ir 2014 m. tikimasi maždaug 3,5 proc. infliacijos.
