"Lietuva, kuri buvo viena iš tų Europos Sąjungos valstybių narių, reikšmingai prisidėjusių prie to, kad energetinis saugumas ir bendros Europos energetikos vidaus rinkos sukūrimas atsidurtų ES darbotvarkės prioritetuose, didžiuojasi, galėdama tiesiogiai prisidėti prie energetinio solidarumo kūrimo ne tik Europoje, bet ir transatlantiniuose santykiuose", - konferencijoje "Energetinis solidarumas Europoje: Europos energetikos bendrijos link" sakė G.Kirkilas.
G. Kirkilo tvirtinimu, "Europos energetikos bendrijos sukūrimas iki 2015 metų, kai ES neturėtų likti jokių izoliuotų energetinių salų, ir nė viena ES valstybė narė neliktų atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklų, taps istoriniu įvykiu".
"Tai turėtų mūsų piliečiams užtikrinti saugų energijos tiekimą palankiomis kainomis bei sudaryti sąlygas Europos ekonomikos stabilumui ir verslo konkurencingumui didinti", - teigė G.Kirkilas. Jo kalbą perdavė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Kalboje G.Kirkilas teigė, kad prieš porą savaičių Lietuvoje atidarytas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, tarp kurio svarbiausių uždavinių – karinio energetinio saugumo analizė ir konsultacijos, galėtų tapti NATO ir ES bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje platforma.
Renginyje kalbėjusi Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė pabrėžė, kad jeigu dar prieš dešimt metų energetika Europos Sąjungos viduje tebuvo privačių kompanijų reikalas, šiuo metu Europos Sąjunga jau juda bendros energetikos politikos link.
"Sumažinti valstybės priklausomybę nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo ir užtikrinti mažesnes kainas žmonėms įmanoma tik užtikrinant konkurencingą ir efektyvų energetikos rinkos veikimą. Tai reiškia, kad vartotojas turi turėti galimybę pasirinkti energetinių išteklių tiekėją už priimtiniausią kainą. Būtent konkurencija leidžia pažaboti monopolines kainas, kurias savo nuožiūra gali nustatinėti vienas tiekėjas. Be to, konkurencingumas yra tiekimo saugumo dalis, nes, be ekonominio efekto, užtikrina prieigą prie energijos išteklių tiekimo alternatyvų", - kalbėjo I.Degutienė.
Parlamento vicepirmininkė atkreipė dėmesį, jog sprendžiant energetikos klausimus kyla pagrįstas klausimas, ar visada tarpusavyje derės darnios plėtros principas ir konkurencingumas, ir pabrėžė, jos čia reikia kompleksinio požiūrio.
"Atsižvelgiant į investicijų atsinaujinančios energetikos srityje poreikį, jų atsiperkamumą ir energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainas, akivaizdu, jog atsinaujinantys ištekliai nėra energetinio saugumo panacėja, padėsianti rasti vaistą nuo visų ligų. Atsinaujinančių išteklių plėtra – svarbus prioritetas, tačiau ne savaime, o tik kaip platesnio energijos rūšių derinio dalis, padedanti rasti pusiausvyrą. Reikia kompleksinio požiūrio į klimato kaitą ir konkurencingumą. Aplinkai draugiškos technologijos energetikoje bet kuriuo atveju laimės, tačiau šio tikslo reikėtų siekti ekonomiškai efektyviausiu keliu", - kalbėjo I.Degutienė.
