„Lietuva jau padarė didelę dalį parengiamųjų darbų statant Visagino Atominę elektrinę (VAE) ir šiuo metu savo patirtimi jau gerokai lenkiame savo kaimynus“, – Vilniaus viešbutyje „Novotel“ vykusiame tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume trečiadienį sakė branduolinių projektų verslo konsultantas Gintaras Gavėnas.
“Įsivaizduokite, jei kita šalis kaip Latvija ar Estija ar net Lenkija norėtų pradėti tokį projektą, jiems reikėtų labai daug laiko tam – Visagine mes tam turime vietą, patirtį ir tai yra labai svarbu“, – skaitydamas pranešimą sakė G. Gavėnas.
Ekspertas, ilgą laiką dirbęs su branduolinės energetikos projektais Suomijoje, taip pat lygino Lietuvos ir Suomijos patirtį branduoliniuose projektuose ir energetikos strategijas. Nepaisant, kad Suomija turi gerokai daugiau patirties negu mes, šalių strategijas vienija priklausomybė nuo elektros energijos importo – Suomija, kaip ir mes, importuoja elektros energiją.
Tiesa, turėdama didelę patirtį branduolinės energetikos srityje Suomija kai kuriose srityse yra priekyje. „Suomijoje klimato ir energetikos strategija yra vienoje vietoje. Ji paremta trimis aspektais – energijos poreikio, ekonomikos ir aplinkos, priimant bet kokį sprendimą reikia atsižvelgti į visas tris dalis“, – pasakojo G. Gavėnas. Pasak jo, tai leidžia suomiams nežaloti gamtos, bet ir nesiimti per daug brangių alternatyvios ar kitokios energijos projektų, nes visuomet turime atsižvelgti ir į ekonominę naudą.
Be to, Suomijoje didelis dėmesys skiriamas ir atsinaujinantiems šaltiniams – esą būtent tai ir lems, kad ateinantį dešimtmetį elektros suvartojimas Suomijoje padidės sąlyginai nedaug.
Pasak jo, svarbus Suomijos privalumas, kad šioje šalyje pirmiausiai žiūrima į strategiją ir nesiblaškoma, o tai leidžia nepasiduoti manipuliacijomis: „Po Fukušimos nelaimės buvo kalbėta apie branduolinės energetikos pavojus ir kai kurios politinės partijos pradėjo kvestionuoti branduolinės energetikos poreikį. Tačiau premjeras pasakė, kad Fukušimos nelaime neturi būti piktnaudžiaujama – pirmiausiai suomiai žiūri į save, o ne į tai, kas atsitinka pasaulyje“.
Pasak jo, didelis skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos yra tas, kad Suomijoje svarbų vaidmenį derantis dėl energijos sanaudų turi ir verslas – verslas valstybei pasako už kokią kainą reikia gauti elektros energiją, o Lietuvoje kalbama tik apie elektros kainą žmonėms.
