Rūta Bilkštytė pripažįsta, kad naudos gaus ir stambusis verslas, bet jos įsitikinimu, kai kurioms įmonėms lengvata leis nebankrutuoti.
„Tokia valstybės lengvata būtų realus prisidėjimas – įmonės galės palengvinti savo finansinius srautus, gal sustabdyti ar užkirsti kelią bankrotams“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė R. Bilkštytė.
Jos teigimu, lengvata didžiausią įtaką turės smulkiam verslui. Be to, anot viceministrės, nebūtinai visos įmonės „prašys grąžinti ar mažintis nuostolius“.
„Didieji mokesčių mokėtojai – 54, o mažieji – 9 338. 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną“, – aiškino R. Bilkštytė.
Komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų. Jis siūlo nustatyti susigrąžinimų lubas – iki 1 mln. eurų.
R. Bilkštytės teigimu, dauguma įmonių, kurios turėjo mokėti pelno mokestį už 2019 metus, jį yra atidėjusios įvairiems terminams. Iš viso atidėjimai siekia 74 mln. eurų.
Viceministrės teigimu, įmonės, kurios peno mokestį sumokėjo, tačiau norės norės pasinaudoti lengvata, įmokas galės susigrąžinti.
Iki šiol nuostolių atgal perkėlimo galimybę nuo 2008 metų taikė ir ją dėl COVID-19 pandemijos išplėtė Vokietija, Olandija, Prancūzija. Tuo metu Lenkija, Čekija, Norvegija, Belgija, Austrija iki šiol nuostolių perkėlimo atgal neturėjo, tačiau taiko priemonę kaip laikiną paramą pandemijos metu.
Pelno mokesčio lengvatai dar turės pritarti Seimas. Pasak R. Bilkštytės, pakeitimai Seimą pasiek su 2021 metų valstybės biudžeto peržiūra.
