Nuo kitų metų Finansų ministerija žada griežtinti darbo su verslo liudijimais tvarką bei atsisakyti dalies veiklų. Tokie planai sulaukė smulkiųjų verslininkų kritikos. Mat įteisinus naują tvarką daliai šiandien su verslo liudijimais dirbančių verslininkų tektų pradėti verstis individualia veikla ar steigti bendrovę.
Naujieji apribojimai paliestų populiarias veiklas, kurioms plėtoti nemažai gyventojų yra išsiėmę verslo liudijimus. Tai statybos darbai, patalpų nuoma, vertimo paslaugos. Dalį jų siūloma siaurinti, o, pavyzdžiui, verslo liudijimus vertimo paslaugoms apskritai naikinti. Pasak Finansų ministerijos, ši veikla yra laisvoji profesija, kuriai numatytas 15 proc. gyventojų pajamų tarifas.
Taip pat numatoma, kad pagal naujas taisykles verslininkai, dirbantys su verslo liudijimais, produkciją ir paslaugas turėtų teikti tiesiogiai fiziniams asmenims, o ne įmonėms.
Riboja verslumą
„Vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktais, valstybė turi įvairiomis formomis skatinti verslumą. Jo pirminė forma ir yra verslo liudijimas. Tokios projekto pataisos kaip iš klasifikatoriaus išbraukti vertimą, kaimo turizmą, statybos darbus ir kt. akivaizdžiai riboja verslumą ir sudaro sąlygas augti šešėlinei ekonomikai, vadinasi, mažina į biudžetą surenkamų mokesčių kiekį“, – sako Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos (VVDK) prezidentas Rimvydas Jasinavičius.
VVDK atkreipė dėmesį, kad prieš 11 metų šalyje buvo 3,5 proc. verslininkų, o šiuo metu skaičiuojama tik 1,5 proc. Taip pat, VVDK teigimu, nuostata teigti paslaugas tik fiziniams asmenims verslius žmones stums į samdinių rinką.
„Fiziniam asmeniui nereikia, pavyzdžiui, IT saugumo specialistų, vadinasi, jiems bus daug patogiau dirbti samdomą darbą ir plušėti užsienio kapitalo kompanijose. Nuo to ypač nukentės valstybė – jau dabar 80 proc. Lietuvos įmonių generuoja tik 30 proc. mūsų šalyje uždirbamo pelno“, – teigė R. Jasinavičius.
Siūlo išeitį
Finansų ministerija tokių pokyčių nori siekdama mažinti šešėlinę ekonomiką ir pažaboti asmenis, dirbančius su verslo liudijimais, kai jų gaunamos pajamos ir veiklos pobūdis neatitinka smulkiojo verslininko apibrėžimo. R. Jasinavičius įsitikinęs, kad dabartinis planas veiktų priešingai – padidintų emigraciją ir šešėlinio verslo dalį.
VVDK siūlo nustatyti pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų metinių pajamų ribą, kuri, jų manymu, turėtų siekti 155,25–172,5 tūkst. litų. Ją viršijus verslininkui įsigaliotų prievolė steigti juridinį vienetą. Finansų ministerija apie tai jau pagalvojo: nuo kitų metų įsigalios reikalavimas žmonės, dirbantiems su verslo liudijimais ir per metus gaunantiems daugiau nei 150 tūkst. litų pajamų, užsiimti individualia veikla ar steigti įmonę.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, verslo liudijimas – ne pati patraukliausia pajamų mokesčio mokėjimo forma. Jos nuomone, patrauklesnė alternatyva – individuali veikla pagal pažymą, kuriai nuo 2011 metų taikomas 5 proc. tarifas realiam veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumui. Tačiau nutylima, kad tokiu atveju teks dar mokėti 37,5 proc. siekiančias privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ įmokas.
