Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge ketvirtadienį pripažino, kad Lietuvos institucijos netinkamai taikė Europos Sąjungos teisės normas byloje, kurioje rozalimietė mokytoja Genovaitė Valčiukienė ir kiti aktyvūs pakruojiečiai siekia apginti savo teisę į saugią ir sveiką aplinką.
Didelė pergalė
Europos Teisingumo Teisme (ETT) Pakruojo gyventojus atstovavęs advokatas Saulius Dambrauskas vakar „Šiaulių kraštui“ teigė, kad pasiekta didelė pergalė byloje, kurioje siekiama, kad Pakruojo rajonas ir visa Lietuva nebūtų teršiama danų kiaulių srutomis.
Prieš Pakruojo rajono savivaldybės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūros sprendimus, palankius danų kiaulininkų bendrovei „Saerimner“, stojo Genovaitė Valčiukienė, Julija Pekelienė, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Petras Girinskis ir Laurynas Arimantas Lašas.
Į ETT dar pernai kreipėsi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, kad šis išaiškintų, ar byloje taikytas Lietuvos teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisę.
„Pagal Lietuvos teisę strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neturėjo būti atliekamas, jeigu statomas tik vienas objektas. Danai, pasinaudoję šia spraga, kuria bendroves ir neva kiekviena iš jų kompleksus stato atskirai — kiekviena po vieną kiaulių kompleksą, nors iš tiesų taršos objektai stovi vienas šalia kito.
ETT išaiškino, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas tokiomis aplinkybėmis reikalingas, todėl Lietuvos teisės aktų normos leidžiančios to neatlikti — prieštarauja Europos teisei„, — komentavo advokatas S. Dambrauskas.
Šešti metai teismuose
Šeštus metus Lietuvos teismuose nagrinėjama byla, kurioje pakruojiečiai siekė apginti savo teises į neužterštą kiaulių srutomis aplinką.
G. Valčiukienės vadovaujami pakruojiečiai ir Šiaulių apygardos administraciniame, ir Vyriausiajame administraciniame teismuose bandė užkirsti kelią danų bendrovei „Saerimner“ ir jos dukterinėms įmonėms plėsti kiaulių kompleksus jų rajone.
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad kiaulininkų, o ne gyventojų pusėn stojo ir Pakruojo rajono savivaldybė, ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras, ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūra. Šios institucijos išduodavo kiaulininkams, o ne gyventojams palankius dokumentus, leidimus, derinimus.
Pakruojo rajono taryba dar 2004 metais leido Rozalimo ir Klovainių seniūnijose rengti trijų kiaulių kompleksų detaliuosius planus. O 2005 metais Pakruojo rajono valdžia pritarė danų UAB „Saerimner“ norui statyti iki 11 kiaulių kompleksų.
Danams kiaulių kompleksą pavyko įkurti tik Linkuvos pašonėje.
Valdžia atstovauja kiaulininkams
Advokatas S. Dambrauskas teigė, kad ETT sprendimas pasitarnaus ne tik Pakruojo rajonui, bet ir visai Lietuvai, kuri greitai, jeigu tam nebus priešinamasi, bus paversta danų kiaulidžių kolonija.
„Analogiška byla su “Saerimner“ yra Kalvarijose, kur kompleksai veikia be jokių atliktų privalomų tyrimų ir Aplinkos ministerijos institucijos byloje veikia kaip UAB “Saerimner“ filialai. Danų bendrovei apsimoka bylinėtis metų metais, nes per metus iš vieno komplekso, jų pačių teigimu, gauna per 30 milijonų litų pajamų.
Jie stengiasi užkirsti žmonėms kelią ginti savo teisę į švarią ir saugią aplinką įvairiais būdais. Bandoma žmones įvairiais būdais gąsdinti, kad nedrįstų kelti galvų, nes, jeigu pralaimės bylas, turės, pavyzdžiui, apmokėti „Saerimner“ bylinėjimosi išlaidas: jų advokatui — beveik 70 tūkstančių litų“, — pasakojo pakruojiečius gynęs ir šiuo metu kalvarijiečius atstovaujantis advokatas iš Kauno S. Dambrauskas.
Mūšis, bet ne karas
Advokato S. Dambrausko teigimu, ETT sprendimas dar nereiškia, kad visa byla prieš kiaulininkus yra galutinai laimėta. Bylą toliau nagrinės ir galutinį sprendimą, atsižvelgdama į ETT išvadas, priims Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.
„Mums po tokių išvadų bus gerokai lengviau toliau bylinėtis. Buvome kaltinami kažkokiomis ambicijomis, o pasirodo, kad buvome teisūs“, — pripažino G. Valčiukienė.
Ji ir kiti aktyvūs pakruojiečiai sugebėjo įrodyti, kad Pakruojo rajono valdžia, aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos sergėtojai veikia ne pagal Europos Sąjungos teisę.
