Aukščiausi Europos Sąjungos vadovai pirmadienio rytą susitiko Briuselyje apsvarstyti augančios euro zonos skolų krizės. Baiminamasi, kad Italija gali būti kita šalis, kuriai prireiks ES finansinės pagalbos.
ES vadovai susitikime ketina aptarti savo pozicijas dėl antrojo Graikijos gelbėjimo paketo suteikimo.
Italija euro zonoje turi trečiąją pagal dydį ekonomiką bei antrą po Graikijos didžiausią skolų rodiklį lyginant su ekonomikos dydžiu.
Baimė, kad Italija gali pasekti Graikijos pėdomis ypač sustiprėjo po dramatiško akcijų kritimo Italijos akcijų biržose penktadienį. Akcijos viename didžiausių Italijos bankų „Unicredit Spa“ penktadienį nukrito beveik 8 proc.
Rinkų apžvalgininkai teigia, kad šie akcijų rodikliai Europos vadovus privertė susirūpinti, buvo susivokta, kad šis kritimas gali paveikti ir kitas didelių šalių ekonomikas, kurios nuo to apsisaugoti yra beveik bejėgios.
Pirmadienio susitikime turėtų dalyvauti Europos tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy, euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Juncker, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuel Barroso, ekonomikos ir finansinių reikalų komisaras Olli Rehn. Nors susitikime nedalyvaus šalių skolininkių vadovai, apžvalginininkai šį susirinkimą vadina svarbiu.
„Italija iki šiol investuotojų laikyta saugia šalimi investicijoms, o jos potencialas pervertintas, - CNBC teigė Mike'as Riddellas, investicinio fondo „M&G“ Londone valdytojas. - Jeigu Italijos ar Ispanijos obligacijų kainos kris, tai pabrangins skolinimosi kainas. Jei kils skolinimosi įkainiai, tai blogins fiskalinės politikos situaciją“. Jo teigimu, iki šiol vienas pagrindinių argumentų pasisakant prieš Italijos bankrotą buvo tai, kad ši šalis per didelė patirti nesėkmę, tačiau, M. Riddello pastebėjimu, tai, kad šalis yra didelė, savaime neapsaugo jos nuo bankroto, o Italijos skolos jau dabar yra per didelės, kad jas būtų galima lengvai padengti.
„Italija negali sau leisti tokios prabangos kaip Japonija, kurioje 95 proc. esamų skolų vertybinių popierių yra šalies nuosavybė. Italijoje, nepaisant kalbų apie stiprų vidaus vartojimą, tik pusė susidariusių skolų vertybinių popierių yra šalies nuosavybė, kita pusė priklauso tarptautiniams investuotojams, kurie ima vis labiau nerimauti. Kai nepasitikėjimo džinas išlįs iš butelio, bus labai sunku jį sugrąžinti atgal į butelio vidų“, - įspėjo investicinio fondo „M&G“ valdytojas.
