Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą.
Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.
Tikslins seną planą
Valdančiajai koalicijai priklausantys Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiai praėjusią savaitę visuomenei pranešė džiugią žinią – Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą. Strateginis Lietuvos tikslas išlieka tas pats – prisijungti prie euro zonos jau 2015 m.
Tačiau aiškėja, kad jokio plano Vyriausybė kol kas nepatvirtino, o tik įsteigė Euro įvedimo koordinavimo komisiją, vadovaujamą premjero A. Butkevičiaus. Joje yra ir finansų ministras Rimantas Šadžius bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Skelbiama, kad ši komisija rinksis kartą per 3 mėnesius, todėl iki euro įvedimo, t. y. iki 2015 m., surengs 8 posėdžius.
„Euro įvedimo planas dar nepatvirtintas, patvirtintos tik darbo grupės“, – pripažino Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis. Komisijai pasiūlymų dėl euro įvedimo teiks 6 darbo grupės, svarbiausia jų koordinatorė bus Finansų ministerija. Esminis tikslas – atnaujinti Nacionalinį euro įvedimo planą, kurį dar 2007 m. balandžio 25 d. patvirtino Vyriausybė. Kitaip tariant, komisijai reikės tik pakeisti datas ir skirti lėšų eurui įvesti, tačiau kol kas neaišku, kiek jų bus skirta.
2007 m. plane buvo numatyta, kad 2 mėnesius komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai (Lietuvos bankas – neribotą laiką), o 120 dienų iki euro įvedimo ir 120 dienų po euro įvedimo kainos privalės būti pateikiamos dviem valiutomis. Darbo užmokestis, pensijos ir socialinės išmokos 120 dienų iki euro įvedimo bus nurodomos ir eurais.
Euro ir lito santykis nesikeis
Vienas įdomiausių klausimų, kokiu santykiu litai bus keičiami į eurus, iki šiol lieka neatsakytas, nors ekonomistai teigia, kad valdžia vargu ar nustatys kitokį kursą, nei yra dabar. „Rizikuodamas savo reputacija teigiu, kad lito keitimo į eurą santykis išliks toks pats, koks yra šiuo metu, t. y. 3,4528 lito už vieną eurą“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, nėra priežasties, kuri priverstų Vyriausybę nustatyti kitokį lito ir euro kursą.
Tai pasakytina ir apie Lietuvos komerciniuose bankuose bei kredito unijose laikomus indėlius. Skaičiuotina, kad jų šiuo metu sukaupta apie 24 mlrd. Lt. „Galiausiai nė vienoje euro zonos valstybėje, įskaitant neseniai į ją įstojusią Estiją, prieš įvedant eurą jo santykis su nacionaline valiuta nebuvo keičiamas, todėl nemanau, kad Lietuvoje būtų pasirinktas kitoks variantas“, – teigė G.Nausėda. Kai kuriose į euro zoną įstojusiose valstybėse nacionalinė valiuta, skirtingai nei Lietuvoje, apskritai nebuvo „pririšta“ prie kitos valiutos (euro arba dolerio), bet jose euro ir vietinės valiutos santykis taip pat nebuvo keičiamas.
Panašiai svarstė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tačiau jis sakė, kad dėl euro zoną krečiančios krizės Lietuvos gyventojai gali būti skeptiškai nusiteikę euro atžvilgiu. „Kad ir kaip ten būtų, Vyriausybės viziją turėti eurą 2015 m. laikau pozityviu žingsniu“, – sakė jis. „Swedbank“ analitikas ragino nesibaiminti, kad dėl euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos smarkiai pakils. „Tai – mitas, kurį išsklaidė Slovakijos, Slovėnijos ar net Estijos patirtis“, – sakė N.Mačiulis.
Griežčiau kontroliuos monopolininkus
Dalis visuomenės baiminasi, kad dėl euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos gali pašokti nuo kelių procentų iki 10 proc. ar net 20 proc. „Gal ir galima būtų daryti tokią išvadą, kad dėl euro įvedimo padidės kainos, bet geriau nefantazuokime, o įvertinkime, kas įvyko kitose valstybėse“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Analitikas aiškino, kad iš visuomenėje sklandančių kalbų susidaro įspūdis, jog kainos eurą įsivedusiose valstybėse padidėjo mažiausiai 10–20 proc. Bet tų šalių statistika rodo, kad kainos auga tik dešimtosiomis procento dalimis (iki 1 proc.). Šis padidėjimas daugiausia būdavo susijęs su kainų apvalinimu į didesnę pusę, kai nacionalinė valiuta būdavo konvertuojama į eurus.
„Bet gyventojai paprastai pastebi tik vienos prekės pabrangimą ir iš to nusprendžia, kad brango visos prekės, tačiau toks vertinimas neteisingas“, – teigė G.Nausėda. Geriausia priemonė, kaip apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų prekybininkų, yra prekių kainų skelbimas tiek litais, tiek eurais, kad gyventojai matytų, kurie prekybininkai elgiasi nesąžiningai. Visiškai absurdiškomis specialistai vadina ir kalbas, kad valiutos bus konvertuojamos vienas su vienu. „Taip nebuvo jokioje valstybėje“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad valdžia nebūtų pajėgi visiškai sukontroliuoti kainų augimą per euro įvedimo laikotarpį, nes rinkos sąlygomis kainos didėti gali bet kuriuo metu – gerokai iki euro įvedimo ar po jo. Ypač sudėtinga kontroliuoti tas rinkas, kuriose beveik nėra konkurencijos: šilumos ūkio, dujų, vandens ar elektros tiekimo sektorių. Tačiau net čia, pasak N.Mačiulio, valdžia turi svertų. Tereikia, kad monopolininkų kontrolę sustiprintų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Tautininkai įžvelgtų Konstitucijos pažeidimą
Dalis visuomenės apskritai nepritaria euro įvedimui. Patriotiškai nusiteikę piliečiai lito atsisakymą laikytų tautinių vertybių išdavyste. Tokios nuomonės daugiausia yra ir euroskeptikai, 2003 m. referendume balsavę prieš Lietuvos narystę ES. Tąsyk tokių buvo 8,93 proc.
Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad euro įvedimui nepritaria kur kas daugiau gyventojų. „Kaip rodo apklausos, eurui nepritartų 60 proc. ar net daugiau piliečių, todėl jei Vyriausybė vienašališkai nuspręstų, kad Lietuva atsisako lito, tai laikyčiau konstitucinės ir politinės ribos peržengimu“, – pabrėžė G.Songaila.
2010 m. liepą „Eurobarometro“ atliktas tyrimas parodė, kad 47 proc. lietuvių yra nepatenkinti euro įvedimo Lietuvoje galimybe, o 2012 m. Europos Komisijos apklausa parodė, kad apie 60 proc. piliečių yra nepakankamai informuoti apie tai. „Mūsų požiūriu, eurą įsivesti netikslinga, nes susiklosčiusi ekonominė-socialinė situacija tam kol kas nepalanki“, – sakė tautininkų vairininkas G.Songaila. Kaip ir Švedijoje, euro įvedimo klausimą, jo nuomone, reikėtų spręsti referendumu. Švedai kronos atsisakymui nepritarė.
„Akivaizdu, kad tam tikroms iniciatyvinėms grupėms imtis referendumo idėjos būtų neprasminga, nes surinkti 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų neįmanoma“, – įsitikinęs G.Songaila. Tautininkai mano, kad inicijuoti referendumą, kaip ir dėl atominės elektrinės, turėtų Seimas. Konstitucijoje numatyta, kad „svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.
Euras naudingas mažoms rinkoms
Euro įvedimo šalininkai teigia, kad patriotiškai nusiteikę oponentai neturi rimtų argumentų. Esą net ir atsisakius lito, Lietuvos simbolika liks tiek ant eurų banknotų, tiek ant euro monetų. Šalis iš euro įvedimo gautų apčiuopamos finansinės naudos. Pavyzdžiui, Estijoje 2012 m. užsienio investicijos išdaugo dvigubai, palyginti jas su 2010–2011 m.
„Akivaizdu, kad didelėms rinkoms, tokioms kaip Jungtinės Karalystės ar net Lenkijos, nacionalinės valiutos išsaugojimas yra pateisintinas, bet mažoms šalims, kokia yra ir Lietuva, euras atneša nemažai ekonominės naudos“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda. Kasmet Lietuvos piliečiai ir verslininkai už litų konvertavimą į eurus išleidžia apie 100 mln. Lt. Maždaug du trečdaliai gyventojų ir verslininkų paimtų paskolų suteikta eurais, todėl tikimasi, kad įvedus eurą mažės ir palūkanos tiems gyventojams, kurie paskolas pasiėmė litais. Šiuo metu euro zonai priklauso 17 šalių. Prisijungti prie euro zonos 2014 m. užsibrėžė ir kaimyninė Latvija.
Komentarai
Neleistų valdžiai išlaidauti
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
Noras įvesti eurą yra geras, nes jis neleidžia valdžiai pernelyg daug skolintis ir išlaidauti, verčia mažinti biudžeto deficitą. Taigi, nepaisant to, ar 2015 m. pavyks įsivesti eurą ar ne, – jau pats siekis gali atnešti teigiamą rezultatą. Be valdžios finansinės drausmės, galima paminėti ir kitų buvimo euro zonoje privalumų: dingsta politinė lito devalvavimo rizika, nėra lito ir euro konvertavimo sąnaudų, padidėjęs investuotojų pasitikėjimas šalimi, mažesnė skolinimosi kaina. Siekdami įsivesti eurą turėtume stebėti, ar euras vis dar atitinka stabilios ir patikimos valiutos kriterijus. Neturėtumėme pro pirštus žiūrėti į euro ir euro zonai priklausančių šalių problemas, kilusias krizės metu.
Elgiasi nesąžiningai
Eligijus Masiulis, Seimo narys
Tiek premjeras, tiek Vyriausybė elgiasi nesąžiningai sakydami, kad jie turi konkretų euro įvedimo 2015 m. planą. Juk yra tik įpareigojimas sudaryti darbo grupes. Be to, Vyriausybė paskubėjo su tokiais viešais pareiškimais, nepasitarusi su visuomene. Euro zoną dabar krečia gili krizė, o jai priklausančios šalys priverstos mokėti didelius įnašus, kad euro krizė būtų suvaldyta. Suprantama, kad euro zona turi savų privalumų, bet apie juos jau daug kalbėta ir anksčiau. Eurą reikia įsivesti tada, kai tai naudingiausia Lietuvos piliečiams ir verslininkams. Gaila, bet Vyriausybei šiuo metu labiau rūpi viešieji ryšiai, o ne realybė. Pastaroji yra tokia, kad Vyriausybė dar net nesikreipė į Europos Komisiją su konkrečiu planu dėl priėmimo į euro zoną, o Europos Komisija ir Europos centrinis bankas dar nepradėjo net kandidatės stebėsenos, t. y. neatlieka vertinimo, kaip finansinė Lietuvos sistema atitinka vadinamuosius Mastrichto kriterijus.
