Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos.
„Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.
Lietuva galėtų išlošti ir sumažėjusią šalies rizikos skolinimosi kainą, kuri, prognozuojama, sumažėtų iki 0,5 procentinio punkto. Taip per metus būtų sutaupoma apie 425 mln. litų.
Įvertinus dar ir įmonių išlaidas valiutos kurso rizikos draudimui, per metus Lietuva iš viso galėtų sutaupyti apie pusę milijardo litų.
Stojimas į euro zoną susijęs ir su sąnaudomis: naujos valiutos spausdinimas, įmonių informacinių ir apskaitos sistemų pritaikymas jai būtų vienkartinės investicijos. Tačiau, anot „Swedbank“ specialistų, didžiausias finansinis įsipareigojimas būtų Lietuvos įnašai į Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Lietuva prie šio fondo turėtų prisidėti proporcingai savo ekonomikos dydžiui – 0,3 proc., arba 830 mln. litų. Suma būtų pervedama per penkerius metus, arba po 166 mln. litų per metus.
Taigi tiesioginė finansinė nauda Lietuvai įstojus į euro zoną būtų didesnė už sąnaudas. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad į prievolę mokėti ESM galima žvelgti kaip į investiciją.
„ESM nėra skirtas „dovanoti“ pinigus nedrausmingoms šalims, o ir pati Lietuva būdama euro zonoje turėtų galimybę kliautis šiuo šaltiniu“, – „Ekonomika.lt“ aiškina ji.
Teisinė pareiga
Pasak ministrės, visi kiti potencialūs nuostoliai ar svyravimai veikia Lietuvą per lito ir euro sąsają, taigi būdami už euro zonos ribų ir „sutaupydami“ įmokas į ESM vis tiek neišvengiame kitų pašalinių veiksnių.
„Pietų Europos valstybių problemos parodė, kaip lengva valiutų sąjungoje prarasti konkurencingumą ir įklimpti į milžiniškas ekonomines problemas, o narystė euro zonoje atima tradicinį valdžių „vaistą“ tokioms problemoms spręsti – devalvaciją, – sako I. Šimonytė. – Tačiau Lietuvoje valiutų valdyba tvirtai laikosi dvidešimtmetį ir net per didžiausią išbandymą nežlugo. Nepraradusi ūpo reformuotis Lietuva būtų pasiryžusi prisiimti narystės pinigų sąjungoje keliamus iššūkius.“
Ministrė pabrėžia, kad kol Lietuva neatitinka kai kurių Mastrichto kriterijų (infliacijos ir deficito – aut. past.), nėra daug erdvės nutarti „įsivesti eurą dabar“ ar to nedaryti.
„Juoba kad teisinę pareigą prisijungti prie euro zonos turi visos naujosios ES šalys narės, – sako ji. – Tačiau kiekviena turi specifinių aplinkybių, dėl kurių renkasi vienokią ar kitokią taktiką. Lietuvos pasirinkto monetarinio režimo pasekmės yra tokios, kad piliečiams ir ūkiui suteikiamas tikrumas dėl lito ir euro santykio, tačiau šiam sprendimui kartais tenka atlaikyti rimtas rinkos abejones. Narystė euro zonoje jas panaikintų visiems laikams.“
Finansų ministrė teigia, kad esame tarsi euro zonos prieangyje: svyravimus ir apribojimus jaučiame tiesiogiai, tačiau galimybėmis, pavyzdžiui, Europos centrinio banko likvidumo ištekliais prieinamais euro zonos bankams, – pasinaudoti negalime.
„Todėl faktinė narystė euro zonoje yra natūrali tokios situacijos išeities strategija, net jeigu dėl krizės atsirado su tuo susijusių sąnaudų. Manau, kad nepaisant euro zonoje esančių sunkumų ir neapibrėžtumų konkrečiai Lietuvos atveju narystė euro zonoje teigiamai atsilieptų ir kredito reitingams, ir skolinimosi kainai“, – tvirtina I. Šimonytė ir priduria, kad narystė euro zonoje 2009 metais būtų lėmusi bent trečdaliu, o gal ir mažesnes palūkanų normas.
Nenori remti
Įsivesdama eurą Estija nepatyrė didelių pokyčių, pripažįsta šalies Ekonominių tyrimų instituto direktorė Marje Josing. Ji teigia, kad estams euras tapo savotiška apsaugos priemone: „Taip nebeliko grėsmės, kad šalis gali devalvuoti savo valiutą. Iki tol dauguma namų ūkio paskolų buvo išduotos eurais ir esant devalvacijos rizikai paskolas išdavusios įmonės negalėjo jaustis užtikrintai. Be to, dauguma užsienio investuotojų baiminosi devalvacijos ir elgėsi apdairiau.“
Estijos valstybės skola sudaro vos 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tad įstojimas į euro zoną nesumažino Estijos skolos tvarkymo mokesčių. Nemažai ginčų visuomenėje kyla ir dėl paramos Graikijai bei Ispanijai, kurios gerokai turtingesnės už Estiją.
Lietuvoje ir Estijoje veiklą vykdančios kompanijos „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad viską reikia gerai pasverti, nors verslui euras būtų labai naudingas.
„Įstodami į euro zoną mes prisiimsime įsipareigojimus gelbėti tas vargšes Pietų šalis, tad nežinia, ar tai nebus mūsų ekonomikai papildoma našta, kuri persvers naudą, gaunamą iš verslo, – sako verslininkas. – Verslui pigs paskolos, paprastės darbo užmokesčio apskaita, kainodara, galėsime pritraukti investicijų į Lietuvą. Visi kiti dalykai būtų negatyvūs: kaip ir Estijoje, kiltų infliacija, kistų kainos. Vis dėlto jau seniai esame susiję su euru, tad didelio skirtumo nejaustume.“
Būtinas atsargumas
Būti atsargiems siūlo ir Europos politinių tyrimų centro (CEPS) Briuselyje analitikė Cinzia Alcidi. Pasak jos, reikia skirti prisijungimą prie monetarinės sąjungos esant normalioms sąlygoms ir dabartinėje krizės akivaizdoje: „Pirmuoju atveju prisijungus prie euro zonos turėtų augti užsienio prekyba, būtų įgyta tvirta bei stabili valiuta ir gautumėte daug kitų ekonominių pranašumų. Tačiau šiandien ši teorinė nauda tampa labai abejotina ir neaišku, kam euro įsivedimas iš tiesų gali būti naudingas.“
C. Alcidi nuomone, euras jau nebe toks, koks buvo prieš 3–4 metus, o naujų narių prisijungimas prie euro zonos esant dabartinėms krizės sąlygoms – mažai tikėtinas.
„Monetarinės sąjungos durys nėra užvertos visam laikui, tačiau valdant šiandienę krizę tai daroma ir valstybių, ir visos euro zonos labui“, – „Ekonomika.lt“ sako ji.
Lygindama eurą įsivedusią Estiją, tai padaryti vėliau nusprendusias Lenkiją, Bulgariją ir dar šiandien Mastrichto kriterijų neatitinkančią Lietuvą C. Aldici pabrėžia, kad kiekvienos šalies kelias individualus.
„Estija įstojo į euro zoną ne dėl to, kad sulauktų daugiau naudos, – teigia CEPS analitikė. – Tai buvo ilgo proceso pabaiga. Lyginant Lietuvą, Lenkiją ir Bulgariją jūsų šalies tikslas prisijungti prie euro zonos išreikštas konkrečiau ir tvirčiau. Vis dėlto eurą įsivesti Lietuvai nebūtų ekonomiškai naudinga.“
Tokią nuomonę palaiko ir Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak jo, kada nuslops šiandien egzistuojanti rizika, sunku prognozuoti.
„Dabar atsirado papildomų argumentų prieš eurą, kurių nebuvo prieš penkerius metus, – sako jis. – Euras nebėra saugus uostas, kuris lemtų mažą valstybės skolinimosi kainą. Šis mitas išgaravo su Europos periferijos problemomis. Taip pat atsirado konkrečių finansinių pasekmių: mokėti sumas, kad būtų gelbėjama kita dalis Europos, tad nereikia būti ekonomistu, kad suvoktum, jog šiuo metu stoti į euro zoną yra gana rizikinga, nes neaišku, kuo baigsis šis projektas.“
FAKTAI: Lietuva ir Mastrichto kriterijai
Infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 proc. punkto didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES narių vidurkis. Europos Komisija prognozuoja, kad kitų metų kovą Lietuvos infliacija turėtų būti apie 2,6 proc., o Mastrichto kriterijus – 3,1 proc.
Biudžeto deficito konvergencijos kriterijaus apibrėžimas nėra itin griežtas: pakankama pažanga gali būti laikoma tai, kad „biudžeto deficitas mažėjo smarkiai bei nuolat ir priartėjo prie 3 proc. ribos“. Vyriausybė prognozuoja, kad Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet sieks 2 proc. BVP.
Valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet šis rodiklis bus 40 proc. BVP.
Nominali ilgalaikių paskolų palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 proc. punktais didesnė nei trijose geriausius rodiklius turinčiose valstybėse narėse. ECB duomenimis, šių metų liepą maksimalus nominalių ilgalaikių paskolų palūkanų normų rodiklis siekė 5,72 proc. O Lietuvoje – 5,2 proc.
Nuomonės
Dalia Grybauskaitė, prezidentė
Nereikėtų spekuliuoti euro įvedimo datomis. Lietuva eurą įsives tuomet, kai ir šalis, ir eurozona bus tam pasirengusios
Marje Josing, Estijos ekonominių tyrimų instituto direktorė
Daug šalies gyventojų klausia, kodėl turime paremti Graikiją ar Ispaniją, kurios yra turtingesnės nei Estija. Mano žiniomis, Latvija labai nori įsivesti eurą, tačiau Lietuva pareiškė, kad dar palauks. Aš nežinau, ko jūs laukiate
Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas
Nereikia būti ekonomistu, kad suvoktum, jog šiuo metu stoti į euro zoną gana rizikinga, nes neaišku, kuo baigsis šis projektas. Sunku pasakyti, kiek tęsis ir kuo baigsis krizės. Nepaisant ryžtingų pastangų kova už euro zonos išlikimą dar nebaigta.
Mindaugas SAMKUS, Evelina POVILAITYTĖ
