Tai rodo ES vadovų susitikimams pirmininkaujančio Belgijos politiko Charleso Michelio penktadienį pristatytas dokumentas, kurio kopiją gavo BNS.
Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.
Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.
Vasarį be rezultatų pasibaigus pirmajam derybų raundui prezidentas Gitanas Nausėda šį mechanizmą pavadino laimėjimu, kuris „jau niekur nedings“.
„Mūsų argumentas dėl depopuliacijos pasiekė Briuselio specialistų ir širdis ir protus, dėl to mes šiandien jau turime beveik 200 mln. eurų daugiau. Manau, kad tas laimėjimas jau niekur nedings, nes jis jau yra implementuotas (įtvirtintas)“, – tuomet kalbėjo prezidentas.
Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 75 procentai.
Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 60 proc. projektų sumos.
Naujame projekte nėra pokyčių dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams, paliktos tokios pat sumos Ignalinos atominės elektrinės ir Karaliaučiaus tranzito schemos uždarymui.
Lietuvos vadovai ne kartą teigė, kad sanglaudos paramos mažėjimas ketvirtadaliu yra pernelyg drastiškas, o žemdirbių tiesioginės išmokos turėtų augti sparčiau, todėl turbūt su tokia pozicija G. Nausėda vyks ir į kitą savaitę numatomas vadovų derybas.
ES viršūnių susitikimas dėl 2021-2027 metų ES biudžeto ir koronaviruso atsigavimo fondo vyks kitą penktadienį ir šeštadienį. Dėl derybinės taktikos paprastai paskutinės nakties derybose valstybės narės dar gauna papildomų nuolaidų.
