Bankrutavusio banko „Snoras“ auditoriams „Ernst & Young“ buvo ar yra iškelta ne viena byla dėl aplaidaus darbo ar net dokumentų klastojimo.
Paskelbus bankrotą „Snorui“ ne vienam užkliuvo teigiamos banko auditorių „Ernst & Young Baltic“ ataskaitos apie praėjusių metų finansus. Panašu, kad „Snoras“ finansinėmis machinacijomis užsiimdavo ne tik šiemet, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl pernai auditoriai nieko blogo banke nepastebėjo. Arba užpernai? Mat „Snoras“ su „Ernst & Young“ buvo sudaręs sutartį dėl banko veiklos auditavimo 2009–2011 metais.
Auditorių ataskaitas vertins Generalinės prokuratūros pareigūnai. Be to, Seimo Audito komitetas prašo, kad bendrovė atliktų vidinį patikrinimą Lietuvos padalinyje. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad kelerių metų „Snoro“ ir „Ernst & Young“ bendradarbiavimo laikotarpis rodo, jog audito kompanija turėjo daugiau žinoti apie padėtį banke.
Itin lakoniški
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, paklaustas, ar neįtaria auditorių blogai atlikus darbą, į svarstymus nesileido: „Galiu turėti labai daug įtarimų, bet vadovaujuosi faktais. Pati audito kompanija „Ernst & Young“ aiškinasi, atlieka vidinius tyrimus. Tiesiog kalbėkime faktais ir pagal tai vertinkime“.
Ar toks atsakymas turi ką nors bendro su faktu, kad praėjusių metų rugpjūčio 31 dieną pats Lietuvos bankas su „Ernst & Young Baltic“ sudarė sutartį dėl banko 2010, 2011 ir 2012 metų finansinių ataskaitų audito paslaugų pirkimo, nesvarstysime.
Pati audito bendrovė itin lakoniška: tik nacionalizavus „Snorą“ ir kilus pirmiesiems įtarimams dėl auditorių darbo išplatino pranešimą, kad auditą atliko pagal galiojančius audito standartus, yra pasirengę bendradarbiauti su reguliuojančiomis institucijomis ir kitais valstybės pareigūnais, atliekančiais banko veiklos tyrimą. O gal „Ernst & Young“ auditoriai taikė tuos pačius audito standartus, kuriais remdamiesi tikino, kad viskas gerai banke „Lehman Brothers“, kurio bankrotas 2008 metais sukėlė finansinę krizę?
Užmerkė akis?
„Lehman Brothers“ buvo viena didžiausių „Ernst & Young” klienčių – bendrovės bendradarbiavo 2001–2008 metais. Manoma, kad per šį laikotarpį už audito paslaugas bendrovei buvo sumokėta apie 100 mln. JAV dolerių.
Bankui netikėtai bankrutavus ir sukėlus vieną didžiausių pasaulyje finansų krizių, daugelio akys, kaip ir Lietuvos atveju, nukrypo į auditorius. Tuo metu „Ernst & Young“ teisinosi visiškai taip pat, kaip ir šiandien. Audito bendrovės atstovo spaudai Charleso Perkinso teigimu, „Lehman Brothers” auditas buvo atliktas pagal galiojančius audito standartus GAAP. Tuomet gal reikia kaltinti ne audito bendroves, bet jų veiklą numatančius standartus?
Galiausiai „Ernst & Young“ buvo iškelta byla, kuri vis dar tęsiasi. Jos metu buvo išaiškinta, kad bankas intensyviai naudojo „Repo 105“ apskaitos priemonę, kai balanse perkeliamas turtas sudarant įspūdį, kad mažėja įmonės įsipareigojimai. Taip „Lehman Brothers”, sudarydamas įspūdį, kad mažėja jo įsiskolinimo lygis, vien per 2008 metus iš banko balanso perkėlė 50 mlrd. JAV dolerių vertės turto. Teismas pripažino, kad „Repo 105” naudojimas nėra nelegalus, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia, jog bendrovės finansinės ataskaitos atitiko galiojančius audito standartus.
Griežtumas atsiliepė
„Lehman Brothers“ atvejis nėra vienintelis, keliantis pagrįstų abejonių dėl „Ernst & Young“ reputacijos. Beveik prieš dešimtmetį ši audito bendrovė bandė priversti savo klientus veikti sąžiningai. Mat 2002 metais buvo atskleidžiama vis daugiau finansinių skandalų, todėl bendrovė nutarė nebeleisti klientams balansuoti ant ribos ir ragino naudoti griežtesnę audito politiką.
Vienas iš jų buvo sporto klubų tinklas „Bally Total Fitness“. „Ernst & Young“ uždraudė bendrovės buhalteriams apskaityti pajamas klaidingu būdu, kuris leidžia jas paversti pelnu anksčiau nei numatoma audito taisyklėmis. Kartu auditoriai leido „Bally“ nepripažinti, kad bendrovė praeityje pažeidė taisykles, o tik pareiškė, jog jų klientas keičia audito politiką.
„Bally“ bankrutavo 2007 metais, o vėliau buvo apkaltinta JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC), kad vykdė apgaulingą apskaitą 1997–2003 metais. SEC atkreipė dėmesį, kad „Ernst & Young“ neatliko fundamentinės viešojo prižiūrėtojo pareigos ir nepaisė taisyklių, nurodančių pranešti apie nelegalų elgesį bendrovės valdybai. Auditoriai už šiuos pažeidimus 2008 metais SEC sumokėjo 8,5 mln. JAV dolerių baudą.
Buvo kitų
Be šių dviejų atvejų, „Ernst & Young“ priekaištų ir bylų sulaukė ne kartą. Auditoriams šiuo metu gresia drausminamosios priemonės „Anglo Irish Bank“ byloje. Tebetrunkančioje byloje „Ernst & Young“ kaltinami nesugebėję pastebėti, kokiu mastu bankas skolino pinigus tuometiniam vadovui Seanui Fitzpatrickui ir kad jam suteiktos paskolos buvo nuolat refinansuojamos kiekvienų metų pabaigoje.
Iš auditorių bendrovės 1 mlrd. JAV dolerių norėjo prisiteisti ir 2000-aisiais bankrutavusios bendrovės „Akai Holdings” bankroto administratoriai. Jie „Ernst & Young” kaltino, kad pagrindiniai dokumentai, susiję su bendrovės finansų auditu, vėliau buvo pataisyti siekiant nuslėpti padarytas klaidas. „Ernst & Young“ sutikus bankroto administratoriams sumokėti 200 mln. JAV dolerių, byla buvo nutraukta.
„Ernst & Young“ sumokėjus 125 mln. JAV dolerių buvo nutraukta ir byla, susijusi su bankrutavusia Australijos kasybos bendrove „Sons of Gwalia“. Ši bendrovė bankrutavo 2004 metais, jos skolos tuo metu siekė 800 mln. JAV dolerių. Bendrovės bankroto administratorius „Ferrier Hodgson“ auditorius kaltino, kad šie aplaidžiai vertino bendrovės sandorius, tai leido „Sons of Gwalia” užsiimti spekuliacijomis. „Ernst & Young” siekdama susitaikyti bankroto administratoriams sumokėjo 125 mln. JAV dolerių, tačiau pareiškė, kad tai nebuvo kaltės pripažinimas.
FAKTAI:
„Ernst & Young” labai mėgsta Lietuvos bendrovės ir valstybinis sektorius. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, „Ernst & Young Baltic” nuo 2010 metų pradžios dalyvavo 188 viešuosiuose pirkimuose, iš jų laimėjo 79 ir pasirašė 81 sutartį, kurių bendra vertė perkopia 70 mln. litų.
Likusios didžiojo auditorių ketverto bendrovės – „Deloitte“, „PwC“ ir KPMG – tokia sėkme pasigirti negalėjo.
„Deloitte Lietuva“ pasirašė sutarčių už 2,1 mln. litų, „PwC“ – daugiau nei 4,8 mln. litų, o „KPMG Baltic“ – beveik 160 tūkst. litų.
