„Visą laiką norėjau naujų įspūdžių, sužinoti daugiau apie šalis. Man visada atrodė, kad savaitė turistinės kelionės neprilygs metų ar dvejų pabuvimui vienoje vietoje ir kultūros pažinimui. (...)Tada, būdama labai jauna, girdėjau tiek daug visokių mitų apie Ameriką, kaip ten auga pinigai ant medžių, kad aš pati labai norėjau tą pamatyti“, - Žinių radijo laidoje „Salos“ pasakojo I. Karpavičiūtė.
Pasak jos, nors tėvams ir buvo sunku išleisti dukrą už jūrų marių, bet norėdami, kad jų vaikui būtų geriau, šiai kelionei nesipriešino. Vis dėl to, svajonių šalis lietuvaitės širdies neužkariavo:
„Manęs Amerika nesužavėjo. Viskas ten yra gerai, bet tai nebuvo šalis man. Ten žmonės dirba labai daug ir labai sunkiai. Aš nežinau, ar tai yra tai, kaip aš suprantu gyvenimą ir ar juo galima ten džiaugtis. (...) Man iš tikrųjų Amerikoje buvo labai sunku, liūdna, pasiilgdavau savo draugų. Tai tikrai buvo kitas pasaulis ir man labai sunku buvo jame prisitaikyti“, - sakė I. Karpavičiūtė.
Iš JAV I. Karpavičiūtė patraukė į Škotiją mokytis juvelyrikos – norėjo būti arčiau Lietuvos. Vėliau merginai vėl ėmė trūkti pokyčių ir saulės, todėl ji nusprendė tęsti studijas Barselonoje. Po keletos metų merginai pasitaikė proga išvykti į Braziliją – ten dabar ji ir gyvena.
„Prisitaikyti pradžioje buvo sunku, bet dabar, kai esu Brazilijoje, suprantu, kad ketvirtoje šalyje lengviau prisitaikyti. Niekada turbūt nebus visiškai lengva, bet tiesiog tu to išmoksti ir prisitaikai“, - sakė I. Karpavičiūtė.
Jau dešimtmetį Lietuvoje negyvenanti mergina pasakojo, kad visuomet rasdavo draugų lietuvių ir domėdavosi gimtinės aktualijomis.
„Visą laiką visur turėjau su kuo pasišnekėti lietuviškai. Visą laiką žinau, galbūt net geriau nei kai kurie draugai, kas vyksta Lietuvoje“, - sakė ji.
Pasak I. Karpavičiūtės, jai buvo ir yra svarbu kalbėtis lietuviškai:
„Visą laiką yra tokios frazės ar juokai iš vaikystės, tarpusavio bendravimo būdas, kuris egzistuoja tik tarp tavo draugų, su kuriais užaugai. Tai aš to labiausiai pasiilgdavau – žodelių visokių lietuviškų, kurių į kitą kalbą neišversi“, - sakė emigrantė.
Taip pat mergina pasiilgdavo tradicinių lietuviškų patiekalų:
„Iš lietuviško maisto trūko tokių patiekalų kaip šaltibarščiai, balandėliai, cepelinai. (...) Ispaniška virtuvė yra tikrai gera, bet aš nesu didelė jos fanė. Man nepatinka visokios rūkytos mėsos, nebent vynus patinka gerti.“
Brazilijoje maistas, pasak I. Karpavičiūtės – fantastiškas:
„Vaisiai visi švieži, kiekvieną dieną gali valgyti ananasus, mango – visus įmanomus vaisius.“
Brazilijoje emigrantė ketina likti 2-3 metams, o vėliau grįžti į Europą:
„Lietuva traukia, bet šiuo metu dar netraukia kaip gyvenamoji vieta. Atvykus ten gyventi su žmogumi, kuris yra užsienietis, jam būtų labai sunku prisitaikyti. Dar nėra laikas grįžti į Lietuvą.“
I. Karpavičiūtė pasakojo, kad į Lietuvą grįžta dažnai, ypač per šventes:
„Man Vilnius žiemą turi būti būtinai aplankytas, nes aš labai pasiilgstu sniego. Tai vienas aspektas, kuris mane irgi graužia, nes aš žinau, kad Lietuvoje dabar sninga, ir viskas yra gražiai apsnigta, o čia (Brazilijoje – red.) labai karšta. Viskas ten (Lietuvoje – red.) yra gerai. Labai malonu pabūti, paalsuoti prisiminimais, nuvažiuoti į vietas, kurios tau yra labai brangios, žodžiu viskas yra ok“, - reziumavo visą pokalbį besišypsojusi I. Karpavičiūtė.
