Pasak jos, elektra brango, nes vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių energijos kiekis išaugo daugiau nei du kartus.
Gruodžio 20–26 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 253,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje – didėjo 57 proc. iki 247,5 euro, o Estijoje kaina didėjo apie 52 proc. iki 233,5 euro už MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros suvartojimas dėl šventinių dienų krito apie 5 proc., tačiau sumažėjusi paklausa neturėjo įtakos kainoms, kurios šoktelėjo apie 50 proc., pavyzdžiui, „NordPool“ sistemos dienos kaina gruodžio 21 dieną pirmą kartą perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Anot jo, didelę įtaką aukštoms elektros kainoms turi ir dujų kainos, kurios Europoje prieš šventes pasiekė rekordines aukštumas – Olandijos TTF dujų indeksas sausio mėnesiui siekė net 180 euro megavatvalandę.
Elektros suvartojimas per savaitę Lietuvoje sumažėjo 2 proc. iki 272 gigavatvalandžių (GWh), o gamyba augo 30 proc. iki 117 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros suvartojimo.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 46 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 23 proc., vėjo jėgainės – 20 proc., o kitos elektrinės – 10 proc. elektros.
Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo šiluminių elektrinių gamyba – daugiau nei dvigubai, hidroelektrinių gamyba augo 25 proc. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba mažėjo 28 proc., o kitų elektrinių – 4 proc.
