Anot jos, panikuoti ir piešti apokaliptinių žiemos laikotarpio scenarijų nereikėtų, tačiau ką iš tiesų verta padaryti – tai pasikartoti asmeninių finansų valdymo pradžiamokslį bei persijungti į kruopštesnio biudžeto planavimo režimą. Siekiant išvengti finansinių sunkumų, šiuo metu itin svarbu lėčiau augančias pajamas pritaikyti prie padidėjusių išlaidų bei racionaliai susidėlioti prioritetus, sako ekspertė.
Biudžetas – reikalingas, kaip niekada
Specialistės teigimu, analizuoti išlaidas ir susirašyti jas į tam skirtą lentelę neskamba kaip smagus užsiėmimas. Vis dėlto, norėdami valdyti savo finansus užtikrintai, kiekvienas reikėtų susidaryti ir nuolat sekti savo biudžetą. Esant tokiai situacijai, kai kainos auga greičiau nei atlyginimai, biudžeto valdymas gali sutaupyti nemažai nervų ir suteikti saugumo jausmą, kad situaciją mes kontroliuojame.
„Norint susiplanuoti biudžetą, svarbu nuosekliai peržvelgti ir susižymėti visas poros paskutinių mėnesių išlaidas. Čia svarbus kiekvienas euras, nes kasdienės mažos ir malonios smulkmenos mėnesio pabaigoje gali pavirsti į išties nemenką sumą.
Net jei sąskaitos išraše matome, kad suma išleista maisto parduotuvėje, tai nebūtinai reiškia, kad buvo įsigyti būtini maisto produktai – ten gali slėptis ir visai nereikalingos smulkmenos, kurios į pirkinių krepšelį „įkrito“ laukiant eilėje prie kasos“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Anot jos, kai jau aiškiai žinome, kam ir kiek pinigų išleidžiame, galime įvertinti, kurios išlaidos yra tikrai būtinos, o nuo kurių galime susilaikyti. Savo išlaidas lentelėje reikėtų suskirstyti į atskiras biudžeto eilutes būsto nuomai ar paskolos įmokai, komunaliniams mokesčiams, transportui, maistui, taupymui ir panašioms didesnėms reikmėms. Pradėjus augti svarbioms būtinosioms išlaidoms, pavyzdžiui, šildymo kaštams, bus daug aiškiau matyti, kaip perskirstyti pajamas pagal pakitusius išlaidų poreikius.
Būtina pasirūpinti finansiniu rezervu
„Taupymui ir investavimui“ – taip, ekspertės teigimu, vadinasi labai svarbi asmeninio ar šeimos biudžeto eilutė.
„Šiems dviem tikslams rekomenduojama skirti apie 20 proc. savo mėnesio pajamų. Tačiau jei iki šiol pernelyg netaupėte ir neturėjote įpročio įdarbinti dalį savo pajamų jas investuodami arba jei jūsų pajamos nedidelės, pradėti galima ir nuo mažesnės pajamų dalies.
Nuo 3 iki 6 mėnesių išlaidų dydžio sumą siekianti finansinė pagalvė yra svarbi ne tik todėl, kad ji apsaugos staiga sumažėjus pajamoms ar išaugus išlaidoms. Ji taip pat prisidės ir prie geresnės psichologinės savijautos, o tai esant šių dienų aplinkybėms yra ne mažiau svarbu“, – teigia ji.
J. Cvilikienės teigimu, tyrimai rodo, kad nerimas dėl finansų turi įtakos mūsų santykiams, produktyvumui darbe, sveikatai. Taigi, turėdami finansinį rezervą ir žinodami, kad išaugusių kainų ir bendro neapibrėžtumo kontekste esame finansiškai saugūs, galėsime lengviau dorotis su kitais kasdieniais iššūkiais ar tiesiog jaustis ramiau ir užtikrinčiau.
„Ką daryti, jei finansinio rezervo dar neturime ir nėra iš ko jo greitai sukaupti? Tuomet reiktų grįžti prie išlaidų inventorizacijos, persvarstyti, pavyzdžiui, automobilio naudojimo būtinybę, peržiūrėti sandėliukuose, spintose ir balkonuose sukauptus daiktus − gal dalį jų galima parduoti. Taip pat neatmeskite ir papildomo uždarbio galimybių, jas derinant su pagrindiniu jūsų darbu ar veikla“, – komentuoja ekspertė.
Kaimynės cukinijai sakykime „taip“
Kruopštus finansų planavimas ir taupymas yra pagrindiniai būdai pasirengti iššūkių žadančiam šaltajam sezonui. Tačiau paprasti kasdieniai finansiniai sprendimai taip pat gali turėti teigiamos įtakos.
„Viena kaimynės kasmet mums siūloma cukinija neišspręs išlaidų maistui galvosūkio, tačiau gali tapti puikiu sumanesnio valgio meniu planavimo simboliu. Verta atminti, kad sutaupyti gaminant maistą padės sezoninių daržovių ir įvairių konservų, taip pat sumanių receptų naudojant lėčiau gendančius produktus įtraukimas į racioną.
Eiti į parduotuvę rekomenduojama tik su prekių sąrašu ir pilnu skrandžiu – tai ne kartą girdėti, tačiau labai veiksmingi veiksmai, padėsiantys racionaliau ir taupiau apsipirkti. Juk kai esi alkanas, visko norisi čia ir dabar, tad rizika prisipirkti menkaverčių ir nelabai reikalingų produktų labai išauga.
O kaip su energinių išteklių taupymu? Jau retuose namuose aptiksime kaitrines lemputes, tačiau jei jų dar esama, pats metas pakeisti jas taupesnėmis LED lemputėmis. Taip pat pabandykite išsiugdyti įprotį iš elektros lizdo išjungti nenaudojamus prietaisus bei užgesinti šviesą nenaudojamose patalpose – tai padaryti nesudėtinga ir taupo elektros energiją“, – pataria J. Cvilikienė.
Anot jos, naujesnės statybos būstų gyventojai valdyti išlaidas šildymui gali reguliuodami šildymo intensyvumą, tuo metu senos statybos daugiabučių gyventojų laukia nemažas iššūkis.
„Jei jau šiandien matote, kad jis bus sunkiai pakeliamas, vertėtų pasidomėti galimybe šildymo išlaidas paskirstyti per visus metus. Tuo metu kuklesnes pajamas gaunantys gyventojai turėtų pasidomėti galimybe gauti kompensacijas už išlaidas šildymui. Tuo pačiu dar vieną prognozuojamą brangų šildymo sezoną reikėtų matyti ir kaip paskatą pagalvoti apie daugiabučio renovaciją.
Pradėti galvoti apie šaltojo sezono finansinius iššūkius atėjus žiemai jau gali būti per vėlu, tad rudens pradžia – puikus metas įjungti šildymą savo piniginėse. Tikrai sau padėsime, jei daugiau gaminsime namuose, atsiribosime nuo „labai noriu, bet nebūtina“ poreikių ir kūrybiškai žiūrėsime į laisvalaikio praleidimo būdus“, – sako ji.
