Seime svarstant valstybės biudžetą 2012 metams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Pensijų fondų dalyvių asociacija kategoriškai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ir ragina valdžią mažinti išlaidas viešajame sektoriuje.
Kritika mokesčių kėlimui
„Progresinių mokesčių įvedimas yra grindžiamas vienu vieninteliu tikslu – surinkti daugiau pajamų ir didinti mokestinę naštą. Sudaromas vaizdas, kad žmogus neturės mokėti tokio mokesčio, o jį mokės kažkas kitas: kaimynas, ar kažkoks turtuolis... Turime tokią situaciją, kai yra labai pavojinga kurstyti susiskaldymą ir pavydo jausmą tarp žmonių“, - sakė LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Šių mokesčių įvedimas, anot jos, skatintų aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų emigraciją į užsienį ir dar didesnį mokesčių slėpimą.
„Lietuvoje jau dabar turime rekordinį šešėlį, beveik 30 proc. nuo BVP. Esamas mokesčių lygis jau dabar yra per aukštas, jų kėlimas dar labiau didintų šešėlį“, - piktinosi LLRI ekspertė.
Jos teigimu, valdžia šiuo metu labai veiksmingai vykdo „Skaldyk ir valdyk“ politiką, nes pasakoma, kad mokesčius mokės tik kažkurios visuomenės grupės. Tačiau, pasak K. Leontjevos, tam, kad mokesčiai biudžetui būtų reikšmingi, juos turi mokėti visi.
Gresia pensijų reformos žlugimas
Marijus Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad valdžios siūlymas nutraukti pervedimus į privačius pensijų fondus galėtų reikšti visos pensijų reformos sužlugimą.
„Krizės akivaizdoje valdžia pirmą kartą sumažino įmokas į privačius pensijų fondus. Tai yra žmonių pinigai, mes visi mokame mokesčius, o valdžia vis labiau atsignybia dalelę mūsų pervedamų lėšų ir panaudoja juos einamosioms reikmėms. Suprantu, kad lėšų trūksta ir čia jau yra galbūt valdžios efektyvumo klausimas, kaip jie sugeba tai daryti. Tačiau.. krizės akivaizdoje buvo vieną kartą sumažinti pervedimai nuo 5 proc. iki 3 proc. Buvo pažadėta, kad daugiau mažinama nebus. Užtruko dar pusmetį ir valdžia pervedimus sumažino dar kartą iki 2 proc... Dabar mes girdime vėl naujas iniciatyvas ir bandymą kišti ranką į tą patį pinigų krepšį ir vėl atimti iš žmonių pensijas, kurias jie kaupia ateičiai“, - aiškino M. Kalesinkas.
Anot pensijų fondo atstovo, tokie valdžios veiksmai signalizuoja, kad jauni dirbantys žmonės yra tiesiog nepageidaujami savo šalyje ir turėtų pasiieškoti kitų šalių, kur kauptų pinigus pensijai ir kurtų savo gerovę.
Klausiamas kas nutiktų, jei Seimas pritartų siūlymui sumažinti lėšų pervedimą į privačius pensijų fondus iki nulinio tarifo, pašnekovas papildė: „Jeigu bus nutrauktos įmokos į pensijų fondus, pensijų reforma de facto bus sužlugdyta. Tai būtų aiškus požymis, kad valstybė nesusitvarko su savo pareigomis“.
Verslas mintų kelius į šešėlį
„Pakėlus PVM, sumažėtų mūsų visų perkamoji galia. Žinome, kad kylanti infliacija pirmiausiai paliestų būtiniausių maisto produktų kainas, transporto, komunalinių paslaugų išlaidas. Įmonėms blogai būtų tuo, kad darbo užmokestis darbuotojams realiai mažėtų, tai lemtų ir perkamosios galios mažėjimą. Tai reiškia, kad tos įmonės, kurios orientuotos į vidaus rinką, parduotų mažiau, kai kurios būtų priverstos užsidaryti, kai kurios pereitų į šešėlį,“ - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Verslui, anot jo, svarbiausia yra mokesčių stabilumas. Kai jo nėra, jis smarkiai nukenčia.
„Jeigu kalbėtume apie mažuosius mokesčius (NT mokestį, automobilių mokestį - aut. past.), iš jų valstybė per metus surinktų 50 mln. litų. Iš jų nemažiau trečdalio šios sumos suvalgytų mokesčio administravimas... Biudžeto pajamų atžvilgiu tai naudos neduotų“, - sakė S. Besagirskas.
„Pasakymas, kad biudžete nėra pinigų, tolygus ėjimui šaudyti nekaltų žvėrelių, pačiam sėdint prie apypilnio šaldytuvo“, - ironizavo LLRI ekspertė.
Kur rasti papildomų lėšų?
Užuot kėlus mokesčius ar įvedus naujus, LLRI siūlo mažinti valstybės išlaidas bei privatizuoti perteklinį ir komercinį turtą. Tai, instituto skaičiavimu, padidintų biudžeto pajamas daugiau kaip 1 mlrd. litų. Susibūrę ekspertai siūlo parduoti valstybės turtą: valstybei ir savivaldybėms priklausančius poilsio namus, „Lietuvos paštą“, valstybines vaistines, komunalines įmones.
Taip pat siūloma iki 30 proc. parduoti „Lesto“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos energija“ ir „Ligrid“ akcijų. Tarp pateiktų pasiūlymų yra ir tokie variantai, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos bei „Sodros“ sujungimas bei nuo 25 iki 50 proc. biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidų sumažinimas.
R. Lazutka: reikia reformuoti sistemą, o ne pardavinėti valstybės turtą
Tuo metu profesorius Romas Lazutka kritikavo pasiūlymus privatizuoti valstybės turtą. Jis įsitikinęs, kad LLRI socioekonominių siūlymų nereikia vertinti rimtai, nes tai nėra mokslinė institucija.
„Nesuprantu, ką LLRI vadina valstybės turtu. Negi ligonines, universitetų pastatus? Kalbant apie valstybės akcijas, be abejo, už tai gautos lėšos užkamšytų biudžetą, tačiau tai tebūtų laikinas sprendimas“, - sakė jis.
Mokslininko teigimu, pardavus įmonių akcijas vėliau naujieji savininkai investuotus pinigus atgautų iš vartotojų, tarkime, padidinę tarifus. Anot eksperto, siekiant stabilizuoti situaciją ir surinkti daugiau pinigų, reikia esminių mokesčių reformų.
„Tik esminės reformos gali padėti surinkti biudžetą. Būtina apmokestinti daugiau pajamų gavimo atvejų, ne tik turgaus prekeiviams liepti rinkti kvitukus. Būtina apmokestinti privatų vartojimą įmonių sąskaita. „Snoro“ atvejis parodė, kad prisidengiant įmonės lėšomis buvo perkami asmeniniai, prabangos daiktai. Arba kad ir akcininkų dalyvavimas posėdžiuose, už ką mokami dideli pinigai, tačiau tai nėra darbo pajamos“, - sakė R. Lazutka.
