„Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad 2010 metais įgyvendinus Darbo biržos reformą, buvo sumažintas teritorinių biržų skaičius, tačiau darbuotojų skaičius po reformos ženkliai išaugo – vidutiniškai 12 proc. Pasak jo, kai kuriuose skyriuose augimas buvo ganėtinai įspūdingas – Šiauliuose, Kaune.
„Žinoma, nėra taip, kad nedarbui mažėjant turėtų mažėti darbuotojų skaičius, bet reformos esmė buvo atiduoti daugiau funkcijų privačiam sektoriui, nes įdarbinimo agentūrų tinklas Lietuvoje yra ganėtinai platus, konkurencingas ir dažnu atveju atlieka funkcijas ne prasčiau nei Darbo birža ir net geriau. Pagal bendrą investicinę logiką, valstybė neturi užsiimti veikla, kurią gali sėkmingai vykdyti privati iniciatyva. Ypatingai didesniuose miestuose, kur yra konkurencija tarp darbuotojų ir darbdavių. Reformos tikslas buvo, kad nereikia dubliuoti funkcijų. Ar tikrai tikslinga didinti finansavimą šiai institucijai, jei tai gali atlikti privatus sektorius“, – klausia ekonomistas.
Žygimantas Mauricas: Darbo birža turi atlikti tik priežiūros funkcijas
Kaip pats ekonomistas teigia, nors jis tik sarkastiškai kritikuoja sistemą, ji tikrai yra užkerpiojusi, o jos gyvybė palaikoma Europos Sąjungos (ES) lėšomis.
„Pagrindinis darbo biržos tikslas šiuo metu yra ES pinigų „įsisavinimas“, kurių itin daug skiriama nedarbo lygio mažinimui (nors nedarbo lygis Lietuvoje jau yra žemas, o kai kuriuose regionuose – itin žemas). Tad paradoksas yra tas, kad Darbo birža yra suinteresuota, kad Lietuvoje nedarbo lygis išliktų kuo aukštesnis (daugiau bedarbių – daugiau ES paramos), tad ši ne be reikalo yra vadinama „nedarbo birža“ (įdarbinimo agentūros tokio tikslo neturi – jiems svarbi yra darbuotojų kaita, kuri kaip tik būna didesnė ekonomikos pakilimo laikotarpiu)“, – rašė socialiniame tinkle ekonomistas.
Pasak jo, pažvelgus į kitų valstybių patirtį matyti, kad didžioji dalis valstybių, jei ir turi tokią įstaigą kaip Darbo birža, tai ji yra skirta koordinuoti ir prižiūrėti privačių įdarbinimo agentūrų veiklą. Tad ir Lietuvoje Darbo birža turėtų likti administratore, žaidimų taisyklių nustatytoja privačiam sektoriui – tiek mokymo įstaigų, tiek privačių įdarbinimo agentūrų. Pačiose Darbo biržose turėtų mažiau likti žmonių, jie uždirbtų daugiau ir nebūtų dubliuojamos funkcijos. Taip eitume kokybės, o ne kiekybės keliu, tikina ekonomistas.
„Reikėtų šalinti priežastis, kodėl yra nekvalifikuotų bedarbių. Ar tai Darbo biržos funkcija, o gal savivaldybių funkcija, kurios remia nepasiturinčius asmenis. Būtų daug lokiškiau dalį tų lėšų skirti didinti bedarbių pajamas, nedarbo išmokas. Lietuvos atveju, kad išmokos nebūtų pragertos, dalis galėtų būti mokama grynais, o dalis kompensuojant tam tikriems pasirinktiems mokymams. Laikinai nedirbantis žmogus, jaustųsi oriai. Mokymo įstaigos organizuotų mokymus, ne Darbo birža. Man yra tekę jų pristatymų klausyt ir sakiau, kad dabar nebebus iššūkis ne darbas, o jie dar planavo kaip mažins nedarbo lygį. Jis ir taip sumažėjo ženkliai Lietuvoje, dabar kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Reikia mažinti mokesčius, didinti nedarbo išmokamas, o ne didinti finansavimą biurokratinėms įstaigoms, kurios atlieka tą pačią funkciją, kokią atlieka privačios“, – tvirtai mano Ž. Mauricas.
Jo nuomone, ypatingai gera sistema būtų, jei privačioms įstaigoms įdarbinus žmogų, metus laiko nuo jo algos būtų nuskaičiuojamas 10 proc. mokestis už suteiktą paslaugą. Taip pačios įmonės būtų suinteresuotos žmogų įdarbinti tokioje vietoje, kur būtų mokami didesni atlyginimai ir perspektyva ilgalaikiam darbui.
„Manyčiau, tokia sistema veiktų idealiai ir nebūtų tokių bandymų, įdarbinti žmogų už mažą atlyginimą ar be perspektyvos trumpam sezoniniam darbui. Būtent tokiu reguliavimu užsiimant, kuris užtikrina konkurenciją tarp privačių įdarbinimo įmonių ir atitinka darbuotojų interesus. Čia lygiai ta pati sistema bet kokioje biržoje. Žmonės nedrįsta kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras ir patys pardavinėja būstą. Ar dėl to reikia kurti valstybinę agentūrą. Tai lygiai toks pat argumentas. Reikia tik priežiūros.
Žmonės skundžiasi, kad dabartiniais laikais reikia darbo, kuris mokėtų normalius atlyginimus, o Darbo birža net neskelbia pasiūlymų pagal tikslų darbo užmokestį. Vėluoja pagal laikmetį ir nepadeda kurti skaidrios darbo rinkos. Akcentuojama neva į tuos skurdžiausius, bet žmonės ir padaromi skurdžiausi dėl tokių institucijų veiklos“, – sako jis.
Kalbant apie pačius vargingiausius, ekonomistas išskiria, kad tai susiję nesu Darbo biržos funkcijomis, o socialine apsauga ir švietimu.
Milda Jankauskienė: visame pasaulyje valstybinės tarnybos garantuoja užimtumą
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai įsitikinusi, kad ekonomisto frazė, jog Darbo birža yra suinteresuota, kad Lietuvoje nedarbo lygis išliktų kuo aukštesnis, nes taip gaunama daugiau ES paramos yra subjektyvus ir neargumentuotas.
„Keista skaityti frazę, kad „pagrindinis darbo biržos tikslas šiuo metu yra ES pinigų „įsisavinimas“. Taip, svarbu šias lėšas įsisavinti padedant papildomai darbo rinkoje remiamiems bedarbiams reintegruotis. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai skirta žmonėms. Visada „minkštieji“ projektai sulaukia dviprasmiškų vertinimų ir polemikos, bet visoje ES tokia situacija, kad grįžtamasis ryšys yra tik numatomas ir laukiamas.
Šiuo metu oficialiai darbo ieškančių žmonių yra beveik 130 tūkst., tai 7,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritoriniai skirtumai šalyje dideli, todėl negalime lyginti sostinės situacijos ir, pavyzdžiui, Lazdijų rajono, kur registruotas nedarbas siekia 14 proc.“, – įsitikinusi atstovė.
Be to, pati Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2015 m. rekomendavo Lietuvai padidinti paramą bedarbiams ir skatinti jų dalyvavimą aktyvinimo programose bei darbo rinkos institucijoms veiksmingiau gerinti darbo rinkos integracijos paslaugas.
„Lietuvai būdingas aukšto lygio struktūrinis nedarbas, didėjant darbo jėgos poreikiui, augant laisvų darbo vietų skaičiui registruotų darbo biržoje bedarbių išlieka 7,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų (129 tūkst.). Aktualia problema išlieka ilgalaikių bedarbių bei žemos kvalifikacijos asmenų įtraukimas į darbo rinką. EBPO atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tik 0.18 proc. BVP, 2012 m. buvo skirti aktyviai darbo rinkos politikai, palyginti su 0.43 proc. EBPO šalyse. Taip pat pažymėta, kad viešosios užimtumo tarnybos (Lietuvos darbo biržos) darbuotojų trūksta ir neužtikrintas jų pajėgumas teikti individualiems poreikiams pritaikytą paramą“, – tarptautinėmis pastabomis remiasi Daro biržos atstovė.
Ji taip pat informuoja, kad visgi šiuo metu visoje Lietuvos darbo biržos sistemoje vyksta pokyčiai. Lietuvos darbo birža nuo rugsėjo perėjo į naują struktūrą, ir etatų skaičius ne tik nedidėjo, bet netgi sumažėjo. „Siekiama įdiegti įstaigoje kokybės vadybos sistemą, kurios tikslas – teikti kokybiškas paslaugas klientams, užtikrinti sklandesnį įstaigos valdymą ir modernų viešųjų paslaugų teikimą. Nuo liepos 1–osios taikome pilotinį klientų aptarnavimo modelį 14 klientų aptarnavimo skyrių“, – paaiškinama. M. Jankauskienė pastebi, kad visame pasaulyje būtent valstybinės užimtumo tarnybos garantuoja užimtumo paslaugas vyresnio amžiaus, neįgaliesiems, neturintiems jokios profesijos (o tokių per 40 proc.) ir ilgalaikiams bedarbiams.
„Paprastai privačios įdarbinimo agentūros bendradarbiauja su valstybinėmis, o vienos ar kitos monopolis nė vienoje ES šalyje neegzistuoja“, – sako ji.
