TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.
2 iš 3 atlyginimai nesikeitė
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad per metus vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 10,4 proc. Pasak analitiko, atlyginimų augimas kiekvieną ketvirtį vis spartėja ir tai lemia tos pačios priežastys.
„Ekonominė padėtis palanki verslams kurti darbo vietas ir tam reikia žmonių. Lietuvoje dėl emigracinių problemų žmonių skaičius mažėja. Darbuotojų skaičius dar sugebėdavo augti, bet ir pačių darbuotojų pikas pasiektas ir atrasti darbuotojų darosi sudėtinga: tiek kalbant apie kvalifikuotus, tiek mažiau kvalifikuotos darbus. Gal skirtinguose regionuose kitaip, bet ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų, darbdaviai supranta, kad reikia kelti algas, jog neišvyktų darbuotojai“, – tiesioginėje transliacijoje kalbėjo jis.
Tiesa, valstybės sektoriuje atlyginimai augo mažiau nei privačiajame (atitinkamai 8,5 proc. ir 11,4 proc.). T. Povilausko teigimu, darbdaviai labai aiškiai parodo, kad privatus sektorius auga, yra palankios tendencijos išlaikyti esamus ir pritraukti naujus darbuotojus. „Įmonių pelnai auga ir didinti atlyginimus yra finansinių galimybių“, – mano analitikas.
Pasak T. Povilausko, normalu, kad atlyginimai visiems ir negali augti.
„Negali būti, kad sausio 1 dieną visiems padidėjo. Tai trečdaliui visos Lietuvos gyventojų pajamos galėjo paaugti, o du trečdaliai sako, kad mums nepadidėjo. Vieniems gal padidėjo prieš 2 metus, kitiems prieš 3 metus. Būtų keista, jei kam nesikeitė algos nuo 2008 m., nebent skaudžiausiai paliestuose regionuose. Algos didėjo kas trečiam darbuotojui. MMA gauna Lietuvoje iki 200 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje apskritai yra dirbančiųjų apie 1,3 mln., tai iki 20 proc. alga tikrai turėjo keistis vien dėl MMA padidėjimo“, – pastebi jis.
„Sodra“ renka ir skelbia apdraustųjų pasiskirstymą pagal pajamas. Paskutiniai duomenimis, Lietuvoje iki 380 Eur (MMA) gavo 236,01 tūkst. gyventojų, o 1001–1300 Eur – 115,3 tūkst. gyventojų.
„Ką galima iš „Sodros“ duomenų atsekti, kad stipriausiai augo gaunančių 1000–1300, 1300–1600 dalis. Pagal amžiaus grupes išsiskiria labiausiai 25–35 metų amžiaus grupė, kurie labiausiai ir įžengia į tą algų intervalą. Galima daryti prielaidas, kad tai dauguma didmiesčių gyventojai ir jaunimas, kuris dirba daugiau leidžiančiuose uždirbti sektoriuose bei įmonėse. Matome, kad apdirbamosios pramonės daug kur moka virš 1000 Eur „ant popieriaus“. Tai ir džiugina, kad ta vidurinioji klasė, kuri gali sau leisti daugiau, auga. Tai ir lemia, kad Vilniuje ir butų daugiau nuperkama, ir ne maisto produktų. Natūralu, kad vyresnio amžiaus žmonių daugiau lieka toje žemesnio nei vidutinis darbo užmokestis grupėje“, – mano T. Povilauskas.
Ar su mokesčių reforma ateis ir geresnis gyvenimas?
Vyriausybė pristatė gaires naujai mokesčių reformai. Jose numatyta, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kuris šiuo metu siekia 310 eurų, turėtų būti sulygintas su minimalia mėnesio alga ir siekti 380 eurų. Išeina taip, kad gaunantys MMA nemokės gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Teigiama, kad ateityje didėjant MMA, didėtų ir NPD.
Pasak T. Povilausko, santykinai Lietuvoje tikrai daug žmonių dirba už minimalią algą, dėl to valdžia ir stengiasi mažinti mažiausias pajamas gaunančiųjų apmokestinimą.
Vis dėlto, keliasdešimt eurų prie atlyginimo gali džiuginti tik laikinai.
„Žmogui gaunančiam ir neturint vaikų alga padidėtų apie 20 Eur. Pavyzdžiui, žmogus gauna 335 Eur po mokesčių ir prisideda 20 Eur, tai nėra kažkoks labai išsigelbėjimas, bet reikėtų suprasti ir kokios valdžios finansinės galimybės. Darbai vyksta teisinga kryptimi, bet ar tai labai pagerins nuotaikas – turbūt nelabai, nes prie geros algos greit įprantama, o kadangi MMA santykinai vis tiek maža, pasitenkinimas minimalus“, – mano jis.
Be visa to, kritika kyla ir tam, kad daug dėmesio skiriant mažiausiai uždirbantiems pamiršti lieka tie, kurie uždirba virš minimalios bet iki 1000 eurų.
„Jei gauni vidutinį darbo užmokestį – apie 800 Eur, tai ta nauda po mokesčių sistemos patobulinimo nebus didelė. Aišku per NPD, gaunant 700–800 Eur NPD dar taikomas, tik nebepilnai, ne 310 Eur, o lieka keliasdešimt eurų. Nauda santykinai nedidelė ir kitas žingsnis Vyriausybės turėtų būti dėl mokestinės naštos mažinimo šiai dirbančiųjų klasei“, – svarsto analitikas.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
