Norint būti konkurencingai, Lietuvai nedelsiant reikia imtis reformuoti problemiškiausias sritis: darbo santykių reglamentavimą, mokesčių politiką ir viešojo administravimo sistemą.
Tai trečiadienį Vilniuje, viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“, vykusioje tarptautinėje konferencijoje diagnozavo susirinkę ekspertai.
Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?
Konferencijoje apžvelgti Lisabonos strategijos vaisiai, Lietuvos indeksų realybė, kitų šalių konkurencingumo centrai bei kiti aktualūs klausimai. Pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio ekonomistai, kitų sričių ekspertai.
Pasak pranešimą skaičiusio John Andrew („Economist Inteligence Unit“ Europos skyriaus redaktoriaus pavaduotojas), Lietuva yra „vidutiniokė“ pasaulio mastu.
„Lietuvos ekonominė situacija ne blogiausia, bet pagal savo ekonominius rodiklius nėra aukštame lygyje. Bendrame ekonominiame rodiklių vertinime, Lietuva pasaulyje užima 36 vietą, tuo tarpu Estija – 23-ąją“, – akcentavo J. Andrew.
Kad Lietuvos ekonomika galėtų augti sparčiau tikino ir Pasaulio konkurencingumo centro IMD direktoriaus pavaduotoja Suzanne Rosselet.
„Lietuva neblogai atrodo pasaulio ekonominėje arenoje, tačiau pagrindiniai stabdžiai spartesniam vystymuisi yra aukštas korupcijos lygis, biurokratija ir valdžios institucijų neveiksnumas“, – pastebėjo S. Rosselet.
Lietuvos sėkmės programavimas
Lietuva turėtų išnaudoti savo geografinės vietos privalumus. Reikėtų labiau vystyti logistiką, orientuotis į tranzito šalies iš Vakarų į Rytus pozicijas. Tuo ypač turi pasinaudoti miestai prie pagrindinių transporto arterijų, tokie kaip Kaunas (sausumos keliai) ir Klaipėda (jūros uostas).
„Pagal užsienio investicijas Lietuva užima 45 vietą iš 122 pasaulio šalių, o pagal BVP 1 gyv. per metus mūsų šalis yra 43 vietoje“, – sakė Žilvinas Šilėnas (Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas).
Lietuva negali pasigirti naudingais gamtos ištekliais, tačiau galime naudotis svarbiausiu ir perspektyvausiu ištekliu – žmogaus protu. Pagrindiniai saugikliai, užtikrinsiantys šalies sėkmę yra investicijos į švietimą, ypač aukštąjį mokslą, investicijų pritraukimas, korupcijos mažinimas, ekonominės laisvės didinimas. Tuo tarpu šiandien net kas trečias dirbantis lietuvis nežino kas yra inovacija...
Konferencijos dalyviai padarė išvadas, kad labiausiai verslui kenkia valdžios kaita, bendros verslo strategijos nebuvimas, dideli mokesčiai bei per didelis biurokratinis aparatas.
Laura Guobužaitė (Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja) pristatė Čekijos ir Airijos konkurencingumo centrus, kaip pavyzdį Lietuvai. Pagal konkurencingumo indeksą Lietuva užima 38 vietą pasaulyje, o pagal globalizacijos lygį (ekonominį atvirumą) – 28-ąją.
„Lietuva stagnuoja, o tai gali tapti rimtu išbandymu tolesniam šalies ekonominiam augimui, tačiau fiskaliniai ir ekonominiai rodikliai palyginti geri tarp ES šalių“, – pastebėjo Ramūnas Vilpišauskas (LR prezidento patarėjas).
Kokie nuveikti darbai?
Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino svarbias priemones, skatinančias ekonomikos augimą. Tai fiskalinės drausmės įstatymas, investicijų skatinimo programa, kuriami verslo slėniai ir parkai (Saulėtekis Vilniuje ir Technopolis Kaune). Tačiau ypač pasigendama konkurencingumo strategijos politikos, kurios mūsų šalyje visai nėra.
Kaip geriausi pavyzdžiai pasaulio konkurencingumo arenoje buvo pristatytos N. Zelandija ir Airija, o iš Baltijos šalių – Estija.
Pasiūlymai kaip tapti konkurencinga šalimi
Visų pirma Lietuva turi imtis reformų, gerinti ekonominį atvirumą, numatyti plėtros perspektyvas, priimti strateginius sprendimus.
„Lietuva turi agresyviau veržtis į pasaulio ekonomiką, investuoti į pridėtinės vertės produktų gamybą, naujausius mokslo išradimus pritaikyti pramonėje“ – pasiūlymais dalinosi Daniel Mitchell (CATO instituto (JAV) vyresnysis specialistas).
Politikų forumas: Lietuvos laukia „kietas“ nusileidimas
Konferencijos pabaigoje surengtas politikų forumas, kuriame dalyvavo skirtingų partijų atstovai. Politikams priekaištauta, kad šie atėjo tik į forumą, o aktualių Lietuvai pranešimų nesiklausė.
Birutė Vėsaitė (Lietuvos socialdemokratų partija) pabrėžė, kad Lietuva yra mažų mokesčių šalis, tad jų mažinti neketinama. Tačiau kiti dalyviai prieštaravo, kad mūsų šalis atbaido investuotojus dėl didelės korupcijos ir neveiksnumo, o mokesčiai bendroje sumoje yra gan dideli.
„Lietuvoje bus „kietas“ nusileidimas, po kurio kažin ar ateis Airijos pavyzdys – spartus ekonominis šuolis. Blogiausia, kas gali nutikti, tai Portugalijos pavyzdys, kuomet šalis po ekonominės krizės neatsigauna iki šiol. Tad ar bus politinės valios daryti reformas?“, – niūrią ateitį prognozavo Andrius Kubilius (Tėvynės Sąjunga).
Nors visi dalyviai pasisakė, kad labai svarbu šviesti visuomenę, tačiau realybė rodo, kad nuo 2001 iki 2007 m. finansavimas švietimui sumažėjo nuo 27 iki 19 proc. Taip pat svarbia problema įvardintas energetikos sektoriaus monopolis bei neišvystyta privačios partnerystės sistema.
Verslosavaite.lt pakalbino aktyvią diskusijos dalyvę politikę Birutę Vėsaitę:
Ar nemanote, kad pagrindiniai veiksniai, stabdantys reformas Lietuvoje, yra politikų nekompetencija, savo darbo srities neišmanymas. Juk į valdžią dauguma ateina populistai, o tikrų profesionalų ir specialistų mažai?
Tik nuo rinkėjų priklauso, kas atstovaus Lietuvai. Populistų visada buvo ir bus.
Kodėl nėra politinės valios imtis tikslingų reformų, kurios užtikrintų spartesnį ekonominį šalies augimą?
Artėja rinkimai, tad nei viena partija nesiryžta imtis naujų reformų, kadangi vis tiek kažkas liks nepatenkintas. Reikia stiprios koalicijos, norint priimti svarbius sprendimus.
Kokia ekonominė situacija numatoma Lietuvai per būsimus keletą metų?
IĮ „Geofinansai“ finansų analitikas Stasys Jakeliūnas:
Lietuvos laukia kietas nusileidimas. Šiais metais jau galime nesitikėti ir 6 proc. BVP augimo ribos. Prognozės niūrios. Analitikai prognozuoja keliasdešimt tūkstančių įmonių bankrotą iki 2010 m., ypač statybos sektoriaus, medienos pramonės įmonės bei smulkios įvairių sektorių įmonės, kurios dėl išaugusių elektros, dujų, naftos kainų negalės konkuruoti su stipresnėmis įmonėmis.
Ką daryti, kad nuosmukis būtų kuo mažesnis?
Visi supranta problemas, yra parengti ekonomikos gerinimo „saugikliai“. Tačiau nėra politinės valios, nesiryžtama realiems darbams, ypač dabar, kuomet Seimas gyvena rinkimų nuotaikomis.
Vismantas Žuklevičius
