Praėjusiais metais Vyriausybė, užsibrėžusi iš „šešėlio“ ištraukti milijardą litų, šiemet pranešė, kad pavyko surinkti pusę – apie 500 milijonų. Tačiau ji ir toliau nusiteikusi kovoti su „šešėliniu“ verslu. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo kasos aparatai tapo privalomi visiems turgaus prekiautojams, ne vien prekiaujantiesiems maisto produktais, kaip buvo iki šiol.
Smulkieji verslininkai tikina, kad, įvedus kasos aparatus, iš verslo pasitraukė maždaug trečdalis tų, kurie prekiavo mėsa, o jų vietas esą užėmė stambieji mėsos perdirbėjai.
Prognozuojama, kad po gegužės 1-osios panašiai gali atsitikti ir su ne maisto produktais prekiaujančiaisiais. Verslininkai stebisi, kodėl milijardo pradėta ieškoti smulkiajame versle. Vyriausybei jie pataria ieškoti viešuosiuose pirkimuose.
Ekonomistai sako, kad ilgesnėje perspektyvoje toks pajamų apskaitos griežtinimas pateisinamas. Tačiau, pasak jų, šiuo metu smulkiajam verslui mokesčių našta per didelė, ypač darbo apmokestinimas. Lietuvoje minimalų uždarbį gaunantis darbuotojas valstybei sumoka 40 procentų atlyginimo, kone didžiausią naštą visoje Europos Sąjungoje. Todėl dar didesnę „šešėlio“ dalį sudaro „vokeliuose“ mokami atlyginimai.
Gariūnų turgavietėje pats darbų įkarštis prekeiviams kasos aparatais. Nuo gegužės įsigaliojus reikalavimui turguose pramoninių prekių pardavėjams naudoti kasos aparatus arba ranka išrašyti čekius, įsigyti kasos aparatų kol kas niekas neskuba.
„Nuomonės labai įvairios. Žmonės truputėlį suklaidinti: vieni galvoja, kad jiem nereikia, kiti žino, kad reikia, bet nenori pirkti, delsia ir laukia, ar bus kompensuojama“, – atskleidžia kasos aparatais prekiaujančios įmonės atstovas Simonas Giedraitis.
Prekybininkai sako, kad patys mokesčių inspektoriai ne visada gali atsakyti į jų pateikiamus klausimus, kam ir kokiais atvejais privalomi kasos aparatai.
„Gali būt ir gali nebūt, pripras žmonės, prie visko pripranta. Bet neaišku, kaip čia toliau bus. Nėra prekybos paprasčiausiai, ir viskas. Nėra pinigų, nėra kam pirkt čia“, – sako Gariūnų turgaus prekeivis.
„Matome, kad nėra tinkamai pasirengta Vyriausybės nutarimo įgyvendinimui nuo gegužės 1 dienos, o nutarimas liečia 50 000 Lietuvos gyventojų verslininkų, tai yra daug ir su tuo reikia skaitytis. O nepasirengta, nėra kasos aparatų kompensavimo tvarkos paruoštos ir nėra aiškios Finansų ministerijos pozicijos dėl kompensavimo. Ar bus kompensuota, ar nebus.
Antra, mano akimis svarbiausia, kad Lietuvos turgavietėse daug įvairių darbo vietų: tai ir kioskai, paviljonai, palapinės, iš lentų sukaltos patalpos, kurios irgi mokesčių inspekcijos traktuojamos įvairiai ir nevienodai, ir dar nėra atsakyta verslininkams, ar dabar reikia naudoti kasos aparatą, ar užtenka išrašyti pirkimo-pardavimo kvitą vartotojui“, – tvirtina Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Arūnas Dirvinskas.
Mokesčių inspektoriai atsikerta, kad jokių neaiškumų ir neatsakytų klausimų neturėtų būti, nes tėra du atvejai, kai galima apsieiti be kasos aparato.
„Vyriausybės nutarimas nustato du atvejus, kada gali būti nenaudojami kasos aparatai. Kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, kai konkrečioje vietoje negali būti naudojamas kasos aparatas. Kita priežasčių grupė – dėl administracinės naštos. Dalis išlygų yra susieta, jeigu, pvz., asmuo prekiauja vieną kartą per savaitę, jei asmuo tik pradeda verslą, dar nėra įvertinęs perspektyvos, tokiais atvejais administracinė našta vertinama kaip galimai neproporcinga“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Klerauskas.
Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas teigia, kad apie kasos aparatų įvedimą verslininkai buvo įspėti prieš pusę metų. Tačiau prekybininkams pritaria ir ekonomikos ekspertai, kad naujovės įvedimui verslui – nepasirengta.
„Neapibrėžtumas skatina visus grūstis ir tas išimtis gauti. Klausimas, kaip tos išimtys bus priskiriamos. Jeigu jos bus priskiriamos subjektyviu būdu, tai bus nauja landa korupcijos apraiškoms. Jeigu jau daroma, manau, kad reikėtų daryti be išimčių, jei yra išimtys, jos turi būti aiškiai apibrėžtos“, – tikina „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Smulkieji verslininkai ir mokesčių inspektoriai nesutaria, ar kasos aparatai žlugdo verslą. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovai įtaria, kad dalis smulkiųjų prekybininkų pasitrauks iš darbo rinkos. Mat tas pats buvę ir anksčiau įvedus kasos aparatus prekiautojams maisto produktais.
„Visoj Lietuvoj matome, kad iš turgų pasitraukė apie 30 procentų fizinių asmenų verslininkų ir jų vietas užėmė stambūs prekybos perdirbėjai, mėsos perdirbėjai, jie integravo savo verslą į turgų rinkas“, – sako Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas.
„Mes manome, kad sprendimas taikyti pajamų apskaitą kasos aparatus prekiaujantiems maisto produktais, iš tiesų turėjo teigiamą indėlį gerinant verslo aplinką. Stebėjome didėjančias perdirbimo sektoriaus įmonių apyvartas“, – teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas.
Ekonomikos ekspertai sako, kad vien tik kasos aparatų įvedimas dar negarantuoja gero rezultato. Kita vertus, tai tik dalis viso „šešėlio“, daugiausiai jo slypi „vokeliuose“.
„Žmonės klausia, kam aš moku tuos mokesčius, ir nėra paskatų, ir nemokami tie mokesčiai. Reikia mažinti ir mokesčių naštą, ypač darbo apmokestinimo. Iš tiesų, ypač smulkiam verslui tai yra per didelė našta“, – tikina ekonomistas Ž. Mauricas.
„Tenka apgailestauti, kad Vyriausybė pinigų biudžetui papildyti pradėjo ieškoti nuo smulkiausio verslo sektoriaus, individualios veiklos. Nėra smulkusis verslas visų blogybių priežastis. Negalvoju, kad čia reikėtų ieškoti milijardo. Milijardas yra viešuosiuose pirkimuose. Tai vieša paslaptis“, – teigia A. Dirvinskas.
Nepaisant smulkiųjų verslininkų dejonių, Vyriausybė, panašu, nelinkusi nusileisti. Nuo gegužės pirmosios nauji reikalavimai įsigaliojo ir taksistams – vairuotojai turi pildyti taksometrų kasos operacijų žurnalą. Artėjant vasaros sezonui, mokesčių inspektoriai žada daugiau laiko praleisti kurortuose ir tikrindami teikiančiuosius apgyvendinimo ir kitas paslaugas. Taip pat inspektorių vizitams ruoštis turėtų vaisių, daržovių, gėlių pardavėjai, grybų supirkėjai.
Algirdas Igorius, LTV „Savaitė“
