Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.
„Pasibaigus karantinui ir ribojimams žmonės dar labiau ims vartoti. Norės atsigriebti už praėjusį laikotarpį. Todėl tos paslaugos, kurios buvo apribotos – turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų sektorius sulauks didelio dėmesio. Tai suteiks galimybę šiose srityje dirbantiems verslams didinti kainas, kad jie galėtų atsistoti ant kojų.
Taip pat stebime žaliavų brangimą. Brangsta metalai, tiek pramoniniai, teik spalvotieji. Taip pat brangsta maisto žaliavos. Susidaro prekių deficitas. Puslaidininkų krizė privertė stabdyti elektronikos, automobilių pramonės įmones. Kai plataus spektro prekių trūkumas susiduria su ekonomikos atsigavimu, prekių kainos auga“, – komentavo ekonomistė.
Ji pastebėjo, kad pandemijos metu rinkos išsibalansavo.
„Karantino laikotarpiu daug įmonių buvo pristabdžiusios savo veiklas. Todėl dabar susidarė trūkumas. Tačiau žmonės vartoti nenustojo. Priešingai – matome, kad sparčiai augo būstų poreikis. Todėl ėmė trūkti ir brangti platus spektras prekių ir paslaugų – nuo statybos iki baldų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė tikino, kad kainos sparčiai kopia aukštyn, kai kurie metalai šiuo metu yra pabrangę apie 70 proc.
„Be to, šalys, kurios yra eksportuotojas stengiasi apginti savo rinkas. Jos tiek daug nebeeksportuoja. Pavyzdžiui, Rusija yra viena pagrindinių grūdų eksportuotoja. Ir norėdama, kad kainos šalies viduje nekiltų, ji uždėjo didelius eksporto muitus ir neišveža iš šalies grūdų ar medienos. Toks reiškinys veikia pasaulinę rinką, nes sumažėjo pasiūla, todėl kainos auga smarkiau“, – paaiškino I. Genytė-Pikčienė.
Trūkstant prekių siūlo jas pirkti ne naujas, bet jau dėvėtas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad kainų kritimo tikrai nereikėtų tikėtis.
„Juk ir per pandemiją matėme, kad kainų augimas sulėtėjo. Tačiau kainos nenukrito. Dabar stebime kainų augimo paspartėjimą, kuris piką turėtų pasiekti šių metų pabaigoje. Metinė infliacija turėtų būti beveik 4 proc. Kitais metais ji šiek tiek sumažės iki 3 proc.“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu labiausiai neramina žaliavų kainų augimas.
„Jeigu buvo minčių, kad kainų augimas antrą ar trečią metų ketvirtį persivers į kainų smukimą, tačiau panašu, kad mažesnes, metalų, plastikų, energetinių resursų kainas matysime tik kitais metais.
Metinė infliacija irgi augs ir piką turėtų pasiekti metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje“, – teigė T. Povilauskas.
Ekonomistas pastebėjo, kad gyventojai jau dabar susiduria su tam tikrų prekių trūkumu.
„Žmonės iš karto negali gauti tam tikrų prekių, pavyzdžiui, dviračių, statybinių medžiagų, baldų. Prekių pristatymo terminai labai prailgo. Tam tikrų prekių tenka laukti mėnesį ar ilgiau.
Tačiau kartais kalbėdami apie prekių trūkumą žmonės persūdo. Tam tikras prekes galima pakeisti kitomis. Be to, dabar puiki proga prisidėti prie žiedinės ekonomikos. Juk jeigu sunku gauti gauti naują dviratį, galbūt jį galima gauti antrinėje rinkoje. Skelbimuose parduodami dėvėti dviračiai niekur nedingo“, – pasakojo T. Povilauskas.
Didžiausias augimas NT ir paslaugų sektoriuje
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi sakė, kad kainų augimas dar spartės iki šių metų rudens arba kitų metų pradžios.
„Kainų augimą lemia energetinių žaliavų pabrangimas, tai atsiliepia transporto sektoriui. Taip pat auga ir maisto kainų indeksas. Jo augimas labai spartus.
Jau keletą metų iš eilės auga ir paslaugų kainos. O šiuo metu dar bandys atsigriebti ir tie verslai, kurie negalėjo vykdyti savo veiklos karantino metu“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jo teigimu, šių metų antrąjį pusmetį matysime sparčiai didėjančią infliaciją, kuri gali šoktelti iki 4 ar 5 proc.
„Šis augimas gali atvėsinti gyventojų lūkesčius, todėl matysime šiek tiek mažesnį ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, NT rinkoje JAV išaugus kainoms paklausa sureagavo ir pirkėjų aktyvumas mažėja. Gali būti, kad panaši banga atsiris ir į Lietuvą. Dabar kol kas esame ant bangos, tačiau antroje metų pusėje jau imsime ristis žemyn“, – prognozavo ekonomistas.
Jis priminė ir 2016 m. gyventojų karą prieš maisto kainų kilimą, nors nuo 2017 m. sparčios infliacijos ir neturėjome.
„Vis tik į tą pačią upę neįbrisime, tad antro karo prieš maisto kainas nebus. Tačiau jau dabar matome NT kainų pokyčius. Auga tiek NT kainos, tiek su juo susijusių prekių ir paslaugų.
Kitą didelį kainų augimą matysime paslaugų sektoriuje. Jeigu liks tam tikri ribojimai, tarkime, tam tikro ploto, kuriame gali būti teikiama paslauga, verslas stengsis tai kompensuoti. Pavyzdžiui, baruose gali atsirasti privalomi arbatpinigiai ar įėjimo mokesčiai. Bus bandymų kainas kelti.
Tai prislopintų konkurenciją. Jeigu visi dirbtų visų pajėgumu, tada erdvės kainų kilimui būtų mažiau, bet jeigu ribojimai liks kainos augs“, – komentavo Ž. Mauricas.
