Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.
Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.
Pasak Lietuvos banko (LB) atstovo, šiuo metu rinkose vyrauja lūkesčiai, kad ECB bazinę, arba pagrindinio refinansavimo palūkanų normą (už ją bankai gali reguliariai skolintis iš ECB) padidins iki šių metų pabaigos, o ilguoju laikotarpiu ji, tikimasi, galėtų siekti apie 1 proc.
„Užsitęsęs itin žemų palūkanų laikotarpis neturėtų būti vertinamas kaip įprastas ir truksiantis neribotą laiką, nes jis neatspindi tvaraus ekonomikos augimo. ECB Valdančioji taryba didins palūkanų normas, jeigu nuspręs, kad ekonomikos augimo ir infliacijos euro zonoje prognozės per artimiausius trejus metu rodo tvarų ekonomikos augimą ir pinigų politikos tikslą atitinkančią infliaciją“, – komentare BNS teigė LB Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.
Tuo metu „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia abejojantis, jog ECB didins palūkanų normą. Jo teigimu, jeigu ji ir bus padidinta, tai tik simboliškai.
„Viena iš priežasčių yra Pietų Europos šalių, kurios yra labai įsiskolinusios, uodega. Jau dabar jų skolinimosi kaštai auga ir bet koks palūkanų didinimas būtų pakankamai skausmingas. Kitas iššūkis yra nekilnojamo turto kainos labai aukštame lygyje, ypač Prancūzijoje. Tai vėlgi, palūkanų normų kėlimas turėtų neigiamą poveikį toms šalims ir sektoriams. Taip pat infliacijos šaltinis daugiausia yra lemtas išorės veiksnių – grynoji infliacija kol kas euro zonoje nėra didelė, priešingai nei JAV“, – BNS teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį į kitų euro zonos šalių infliacijos prognozes, kurios yra mažesnės nei ECB nustatytas 2 proc. tikslinis lygis. Jo teigimu, tokiu atveju kelti palūkanų normą nebėra priežasties.
„Jeigu mes turėsime tą dviejų procentų infliaciją, tai nemanau, kad Europos Centrinis Bankas kels palūkanas“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas mano, kad jeigu ECB nuspręs padidinti pagrindinę palūkanų normą, ji galėtų didėti nebent iki 0,5–1 procento.
„Nebent kažkas kardinaliai pasikeistų ir mes įžengtume į kažkokį kitą ekonomikos vystymosi etapą“, – pridūrė jis.
ECB vasario pradžioje nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisant didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Šiuo metu ECB išlaiko 0 proc. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.
Palūkanų norma už indėlius centriniame banke išlieka minus 0,5 proc. Infliacija euro zonoje sausio mėnesį pakilo iki 5,1 proc. ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 1997 metų, kai ėmė burtis bendros valiutos klubas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad jau šių metų gruodį ECB pirmą kartą turėtų padidinti palūkanų normą už indėlius centriniame banke nuo minus 0,5 proc. iki minus 0,25 proc.
Pasak ekonomisto, dar du kartus palūkanų norma turėtų būti padidinta kitų metų kovą ir rugsėjį ir 2023 metų pabaigoje siekti plius 0,25 proc.
Didesnis Euribor ryškaus poveikio neturėtų
Jei ECB padidintų bazinę palūkanų normą, didėtų ir Euribor. Šis kintantis indeksas – viena būsto paskolos įmokos dedamųjų šalia banko maržos.
Šiuo metu Euribor reikšmė yra neigiama ir prilyginta nuliui, todėl skolinantis pinigus mokama tik banko marža.
Vis dėlto, pasak BNS kalbintų ekonomistų, turintys paskolas ar ketinantys skolintis Lietuvos gyventojai net ir augant Euribor indeksui ryškaus poveikio nepajustų.
„Euribor didėjant, bet išliekant neigiamoje teritorijoje, paskolų palūkanų norma dėl šio veiksnio nesikeičia. Gyventojai ir įmonės pajustų palūkanų normų kilimą tuomet, kai Euribor norma perkoptų 0 proc. ir taptų teigiama“, – BNS teigė LB Pinigų politikos skyriaus vadovas S. Šiaudinis.
„Jeigu jis (Euribor indeksas – BNS) net ir taptų teigiamu ir pasiektų netgi pusę procento, tai vien tik per pastaruosius metus būsto paskolų palūkanos dėl didėjančios konkurencijos, į ekonomiką įsiliejusių pinigų, didelių indėlių, kurie sparčiai augo, sumažėjo 0,4 procento – faktiškai nuo 2,4 procento, kas buvo vidutinė paskolų palūkanų norma, dabar beliko tik du procentai. (...) Jeigu būtų pakeltos bazinės palūkanų normos, tai kaip ir atsvertų tą poveikį. Kažkokio didesnio esminio poveikio bent jau makro lygmenyje nebūtų“, – teigė Ž. Mauricas.
„Kad būtų poveikis, kilimas turėtų būti vienas, du procentai ar daugiau, kas būdavo anksčiau iki 2009-ųjų krizės. Žmonės pamiršo, kad 2008-aisiais metais bazinės palūkanų normos buvo 4,25 proc. Kad tokį lygį pasiektų, tai mažai tikėtinas scenarijus“, – pridūrė jis.
SEB ekonomistas T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad didesnis Euribor laikotarpis kartu lemia ir aukštesnį jo dydį. Todėl, pasak jo, labai priklauso, su kelių mėnesių Euribor norma yra susieta paskolos įmoka.
Ekonomisto teigimu, rinkos teigiamą trijų mėnesių Euribor normą prognozuoja šių metų gruodžio pabaigoje, tuo metu pagal SEB prognozę teigiamas indeksas numatomas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto T. Povilauskas atkreipia dėmesį, jog visas prognozes gali apversti geopolitinė situacija ir Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Tuo metu dabartinės prielaidos, pasak ekonomisto, grindžiamos optimistiniu scenarijumi.
T. Povilausko skaičiavimais, įsigijus būstą už 100 tūkst. eurų, sumokėjus 15 proc. pradinį įnašą, o likusią sumą pasiskolinus trisdešimčiai metų, taikant nulinę Euribor normą bei 2 proc. banko maržą, mėnesio paskolos įmoka siekia 314 eurų.
Tuo metu, jei Euribor indeksas pasiektų 1 proc., o tai, pasak T. Povilausko, jau būtų „pakankamai agresyvus variantas“, įmoka padidėtų 44 eurais – iki 358 eurų.
LB atstovas S. Šiaudinis svarsto, kad padidintos palūkanų normos galėtų sumažinti būsto paskolų paklausą, o tai esą galėtų lėtinti jo kainų augimą.
„Todėl nors vartotojai turėtų mokėti didesnes palūkanas įsigydami būstą su paskola, tačiau dėl mažesnių ar lėčiau augančių būsto kainų jiems pakaktų paimti mažesnį kreditą tam pačiam būstui įsigyti“, – komentavo LB atstovas.
Galėtų kiek augti palūkanos už indėlius
Pasak analitikų, augančios palūkanų normos reikšmingai nepaveiktų ir gyventojų indėlių.
Ž. Maurico teigimu, didesnių palūkanų normų poveikis indėlininkams būtų dar mažesnis negu turintiems bankų paskolas.
„Dabar mes turime jau perteklinį pinigų srautą – indėlių turime daugiau nei paskolų. Todėl nebėra didelio indėlių poreikio ir konkurencija dėl indėlių nėra didelė. Tai, kas vyksta dėl konkurencijos, ką dabar stebime, dabar mažėja tiek paskolų palūkanos (...), bet taip pat ir indėlių palūkanos“, –teigė ekonomistas.
T. Povilauskas sako, kad poveikis indėliams priklausys nuo to, kaip keisis šiuo metu minus 0,5 proc. palūkanos už komercinių bankų laikomus indėlius centriniame banke. Jei, kaip prognozuojama, ši norma 2023 metų pabaigoje pasiektų plius 0,25 proc., tuomet bankai galėtų būti motyvuoti mokėti palūkanas savo indėlininkams.
„Tokiu atveju jau galėtų būti pirmieji ženklai, kada už ilgesnio laikotarpio indėlius jau galbūt ir palūkanos pradėtų būti nebe nulis, bet ir daugiau“, – svarstė ekonomistas.
Tačiau net ir šiuo atveju, pasak jo, palūkanos nebūtų didelės.
„Jeigu (palūkanos – BNS) būtų, tarkime, 0,25 proc. už komercinių bankų indėlius centriniame banke, kadangi likvidumas yra labai didelis, tai manau, kad tai (palūkanos indėlininkams – BNS) būtų 0,25 plius šiek tiek į viršų – ne daugiau“, – teigė T. Povilauskas.
