Lėšos skirtos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF), ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.
„Tai siunčia stiprų signalą, kad šis išskirtinės svarbos projektas vis labiau įsibėgėja, artindamas mus prie svarbiausio tikslo – kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas nuo Kauno iki Rygos bei sujungti Baltijos regioną su bendru Europos geležinkelio tinklu“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šių metų pradžioje Baltijos šalys projektui „Rail Baltica“ iš Europos Sąjungos papildomai prašė 954 mln. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis buvo daugiau nei 390 mln. eurų.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovo Egidijaus Lazausko, „Rail Baltica“ projektas Lietuvoje pasiekė „naują brandos lygį“.
„Savalaikis projekto veiklų finansavimas yra esminė sąlyga siekiant projektą įgyvendinti sutartais terminais“, – teigė E. Lazauskas.
Pasak Susisiekimo ministerijos, finansavimas bus skiriamas geležinkelio ir jo statinių statybai nuo Kauno iki sienos su Latvija, taip pat žemės išpirkimui Kauno geležinkelio mazge bei ruože tarp Kauno ir Lietuvos sienos su Lenkija.
M. Skuodis anksčiau yra teigęs, jog „Rail Baltica“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais. Iki šiol oficialiai skelbta, kad „Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
