Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes. Didžiausias skirtumas tarp įneštų ir gautų lėšų – Lenkijoje. O tokios šalys kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija įneša daug, tačiau yra donorės kitoms, mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms šalims.
2014 m. šalių įnašas į ES biudžetą ir gautos lėšosInfographic
Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, ar skiriamos lėšos mums bus sumažintos ar ne, reikia pratintis gyventi be išorinių injekcijų, nepriklausomai ar įvyktų Brexit, ar keistųsi ES finansiniai planai.
„Pasiekę tam tikrą ekonominės raidos lygį, negalime toliau savo ekonomikos maitinti vien tik išorinėmis injekcijomis, turime vis daugiau resursų atskleisti šalies viduje. Ką pakankamai sėkmingai ir darome. Galbūt būtų galima apgailestauti, kai finansinė parama baigsis, kai kurių projektų ar viešųjų paslaugų kokybė gali nukentėti, nes prieitume prie kito išlaidų režimo. Visgi verslo konkurencingumą yra nepaprastai svarbu skatinti natūraliomis priemonėmis“, – sako ekonomistas.
Finansinės paramos teikimas susietas su ES vidurkio pasivijimu, tad būtent priartėjus prie šio rodiklio, Lietuva nebeturės galimybių prašyti paramos pratęsimo, sako G. Nausėda.
„Kuo anksčiau pradėsime gyventi savo jėgomis ir savo galva, tuo bus geriau ir, mums lengviau pavyks prisitaikyti prie šių pokyčių“, – mano G. Nausėda.
Kada tapsime donorais?
G. Nausėda pasakoja, kad vertinant mūsų finansinį dalyvavimą tose srityse, kur neperskirstomos pajamos, tai ES finansinio stabilumo mechanizmas bei Lietuvos centrinio banko įnašą į Europos centrinį banką (ECB), priklauso nuo šalies dydžio ir finansinių galimybių.
„Bėgant laikui, keičiantis pačiai ES struktūrai ir šalių potencialui, kai kurios šalys taps donorėmis, kai kurios recipientėmis. Matyt tokia ir yra ES prasmė, kad būtų dideli skirtumai išlyginti viduje ir nebūtų kažkokių šalutinio netolygumo, kaip socialinėje ar darbo rinkos srityje. Jei kada atsitiks taip, kad ES nebesiplės, o joje esančios valstybės visos bus panašaus ekonominio išsivystymo lygio, tada ir finansinio perskirstymo mechanizmas kitoks veiks“, – sako teigia G. Nausėda.
Remiantis Lietuvos duomenimis, G. Nausėda prognozuoja, kad donore galėtume tapti po 10 – 12 metų, nes rimta donore galėtume būti tik tada, kai šimtų procentų pasiektume ES vidurkį. Šiuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio yra apie 74 proc.
„Įstojome turėdami 52 proc. BVP vienam gyventojui nuo ES vidurkio. Nei daug, nei mažai, apie 22 proc. per daugiau nei dešimtmetį išaugo. Jei dar tiek pridėtume, jau gauname beveik tą šimtą procentų. Tad nėra nerealu tikėtis, jog per artimiausius 10– 12 metų Lietuva taps ES vidutinioke ekonomine prasme.
Galbūt tai nedžiugina žmonių, ypatingai tų, kurie bado pirštais į didelį atsilikimą pensijų dydžiu, ar atlyginimų dydžiu. Visgi per artimiausią dešimtmetį privalu sumažinti atsilikimą šitose srityse, priešingu atveju mes tikrai labai daug prarasime per emigraciją, per socialinę įtampą, nepasitenkinimą. Žvelgiant į dabartinį verslą ir numatomą perspektyvą, tikrai artimiausius keletą metų ir atlyginimai, ir pensijos turės augti žymiai sparčiau nei ES. Tada bent jau sumažinsime spragą ir šioje srityje“, – svarsto ekonomistas.
Kuriamos dvi Lietuvos
Ekonomistas Žilvinas Šilėnas pabrėžia nevienoda Lietuvos vystymo greitį: Vilniaus ir kitų regionų. Pasak jo, kuriant tokias dvi Lietuvas siekiama, kad kiti regionai dar galėtų gauti ES paramą.
„Visgi ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų išmokti gyventi savarankiškai, nes dabar daugybė problemų viešajame sektoriuje yra užkišama ES pinigais. Tie pinigai buvo skirti kažkokiam impulsui, padaryti šuoliui, o ne pravalgyti. Dabar realiai pravalgome, kažkiek investuojame į kelius, į vandentiekį. Tačiau kažkokiems strateginiams dalykams, kurie šalį pakylėtų į kitą lygmenį, ES pinigų neskiriame“, – mano Ž. Šilėnas.
Pasak jo, Lietuvoje taip daromą įsitikinus, kad šie pinigai bus visą laiką kaip duotybė.
„Bet tai dovana ir investicija, o mes esame gana prasta investicija“, – konstatuoja ekonomistas.
2014–2020 metais Lietuva gaus apie 7,2 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų paramos. 2007–2013 metais visa ES finansinė parama Lietuvai siekė daugiau nei 6,9 mlrd. eurų.
ES lėšomis finansuotas Vilniaus pietinis aplinkkelis - 51.1 mln. eurų, modernizuotas Kauno oro uostas - 11.4 mln. eurų, Druskininkų „Snow Arenai“ skirta 11.6 mln. eurų, Vilniaus universiteto MKIC bibliotekai gautas 24.6 mln. eurų finansavimas.
