„Lietuvos dujoms“ susirengus pradėti tiesti magistralinį dujotiekį iš Jurbarko į Klaipėdą paaiškėjo, kad projektui reikalingų europinių lėšų nebėra.
Kainų komisija, suabejojusi, ar be Europos Sąjungos (ES) paramos „Lietuvos dujos“ vykdytų šį stambų investicinį projektą, atsisakė jį derinti. Energetikos ministras tikisi, kad energetikos saugumui ir dujų tiekimo alternatyvai svarbus projektas vis tik bus baigtas laiku, praneša LTV „Panorama“.
Kainų komisija jau ne pirmą kartą atmeta derinti teikiamą maždaug 170 mln. litų vertės magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą projektą. Ir nebe pirmąkart jai kliūva projekto finansavimo struktūra. Mat „Lietuvos dujos“ pusę jo vertės tikisi padengti ES lėšomis, kurių, pasirodo, nėra.
„Su ta finansavimo struktūra, su kuria jis buvo pateiktas, mes labai aiškiai matėm, kad neturim jokių prielaidų tikėtis, kad jis bus įgyvendintas. Nes tiek iš verslo projektų paramos agentūros, tiek iš Vyriausybės dokumentų mes matome indikacijas ir patvirtinimus, kad pagal iki 2012 metų galiojančią programą europinių lėšų nebus skirta“, – teigė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
Senoliai sakydavo: „Ilgai iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš“. Panašiai, ko gero, bus atsitikę ir „Lietuvos dujoms“, kurias Nacionalinė energetikos strategija įpareigojo nutiesti magistralinį dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos. Jis būtinas ir planuojamam statyti suskystintųjų dujų terminalui, ir bendram energetiniam saugumui stiprinti.
Tvirtindamas strategijos veiksmų planą Seimas numatė pusę projekto vertės finansuoti ES pinigais. Tačiau tik parengusios projektą „Lietuvos dujos“ sako sužinojusios, kad europinių pinigų nėra.
„Mes visai atsitiktinai sužinojom projekto rengimo įkarštyje, kad Vyriausybės sprendimu iš pradžių iš šios priemonės paimti pinigai, o paskui priemonė buvo visai panaikinta“, – sako „Lietuvos dujų“ Strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės aiškinimu, tikintis europinių pinigų, projektų nereikėtų vilkinti. Nes tokiu atveju greitai randama, kas juos sunaudoja be išlygų.
„Su gamtinių dujų tinklų plėtra ta problema ir buvo, nes buvo niekaip nesuplanuojami projektai, kurie galėtų būti vykdomi iš tos priemonės. Tokiu atveju lėšos buvo permestos į kabeliavimo darbus, reikalingus baigiant Vilniaus aplinkkelio darbus, kadangi tie darbai judėjo ir buvo aišku, kad pinigai bus įsisavinti. Bet kita vertus, jeigu nori pinigų, tai kodėl nieko nedaro?“ – kalbėjo ministrė.
„Lietuvos dujos“ sako galinčios projektą įgyvendinti ir savo lėšomis, tačiau tuomet visos sąnaudos gultų ant vartotojų pečių ir dujų kaina augtų maždaug 6 procentais. Vartotojų interesus ginanti komisija tikina kaip tik ir siekianti to išvengti.
„Mūsų nederinimas reiškia prašymą ir tam tikrą paskatinimą Vyriausybei imtis skubių priemonių ieškoti to finansavimo“, – sakė D. Korsakaitė.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, kad projektui reikalingų lėšų bus ieškoma.
„Finansavimo šaltinius mes, be abejo, nagrinėsim. Galiu viena pasakyt, kad ES lėšos yra galimos laikotarpiu nuo 2013 iki 2020 metų, o šitos jungties tarp Jurbarko ir Klaipėdos reikia kuo anksčiau. Taip, kad lėšų bus ieškoma, ir projektas turės būt įgyvendinamas“, – teigė A. Sekmokas.
Finansų ministrės teigimu, „Lietuvos dujos“ dabar galėtų tikėtis tik gal kur nors sutaupytų europinių pinigų.
Aurelija Malakauskaitė
