Lietuva vis dar yra priklausoma nuo vieno vamzdžio - "Gazprom". Ir nors Europoje dabar egzistuoja dujų perteklius, mūsų šalis už dujas vis dar moka trečdaliu brangiau nei daugelis kitų Europos valstybių.
"Mūsų noras būti originaliems ne visada duoda skalsesnę duoną. Vienas didelis Lietuvos politikas pasakė, kad noras gauti pigių dujų ar naftos yra valstybės išdavimas. Vadinasi, visi europiečiai išduoda savo valstybes, nes siekia gauti pigių dujų", - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
Spręsdama alternatyvaus dujų tiekimo klausimus Lietuva tebemindžikuoja vietoje. Jos verslininkai, anot B. Lubio, jaučiasi palikti likimo valiai ir yra priversti vieni kautis su dujų verslo gigantais.
"Achema" - nežinioje
Pernai viso B. Lubio vadovaujamo koncerno "Achemos grupė" pelnas nesiekė 20 mln. litų. Didžiausia jo įmonė "Achema", kurios pajamos viršijo milijardą litų, patyrė 40-50 mln. litų nuostolį. Viena iš priežasčių - nekonkurencinga Lietuvai parduodamų gamtinių dujų kaina.
Užpernai kontraktinių, pagal sudarytas sutartis tiekiamų gamtinių dujų kainos buvo pakilusios iki rekordinių aukštumų - 500 JAV dolerių už 1 000 kub. m. Gerokai mažesnės spotinės (momentinės, biržoje perkamų dujų) kainos atsirado tik nuo pernai metų kovo. Pernai metų pabaigoje kontraktinė 1 000 kub. m dujų kaina buvo 295, o spotinė - 168 doleriai.
"Achema" dujas iš "Gazpromo" gauna kontraktinėmis kainomis, kurios gerokai skiriasi nuo europiečiams parduodamų dujų kainos, todėl bendrovei darosi sunku konkuruoti rinkoje. Pasak B. Lubio, dujų kainos skirtumas ir kepant kiaušinienę yra žymus, o gamyboje 100 dolerių skirtumas gerokai komplikuoja situaciją.
"Achemos" žaliavų sąnaudų struktūroje gamtinės dujos sudaro 78 proc., produkcijos savikaina sudaro 71 proc., tad šiandien šios bendrovės padėtis yra itin sunki.
Šių metų gamtinių dujų kainos prognozė rodo, kad kontraktinė jų kaina svyruos nuo 310 iki 330 dolerių. Dujos "Achemai" yra užsakytos tik pirmam ketvirčiui, o kitiems - tik palaikomasis nedidelis jų kiekis. Bendrovė parengė pasiūlymus dujų tiekėjui. Balandį ir gegužę "Achema" dirbs tuo pačiu režimu kaip pirmą ketvirtį, o toliau B. Lubys nedrįsta prognozuoti. Pasak jo, galimas ir toks variantas, kad "Achemos" apsukos bus didelės, nors lygiai tokios pat galimybės, jog gamyba bus visiškai stabdoma.
Beje, buvęs Estijos chemijos produktų fabrikas Kohtla Jarvėje, apie 5 kartus mažesnis už "Achemą", jau nedirba kelerius metus, nes "Gazprom" pradėjo pardavinėti dujas įprastine kaina, o ne tokia, kokia buvo nustatyta anksčiau.
Judesiai Lietuvoje ir pasaulyje
Prieš kelerius metus padarytą pareiškimą, kad netrukus pasaulyje nebeliks naftos ir dujų, B. Lubys vadina "specialiąja gripo epidemija". Šiandien moksliniuose ir verslo traktatuose nurodoma, kad ištirtų gamtinių dujų šaltinių užteks 170 metų.
Dujų pasiūla šiuo metu yra didelė. Pirmieji dujų kainas pradėjo mažinti arabai po to, kai amerikiečiai visiškai atsisakė jų dujų bei pradėjo diegti naują technologiją, leidžiančią išgauti dujas iš skalūnų. Tokią galimybę turi trys JAV valstijos.
Arabų šalyse dujos yra suslegiamos, atšaldomos iki itin žemos minusinės temperatūros, transportuojamos laivais. Atsiradus šios rūšies transportavimui, dujų kainos pasidarė labai lanksčios ir konkurencingos, jomis galima prekiauti labai greitai, keisti dujų tiekėją.
Didelės perspektyvos iš skalūnų išgauti dujas yra Lotynų Amerikoje. Tokiu projektu, anot B. Lubio, susidomėjo vienas didžiausių dujų rinkos žaidėjų - Nyderlandų valstybinė kompanija "Gasunie". Ji planuoja Lotynų Amerikoje investuoti didelius pinigus ir eksportuoti dujas į Kiniją, Indokiniją ir Europą.
Nors "Gasunie" dalyvauja tiesiant "Nord Stream" dujotekį Baltijos jūroje, ji dar prie Roterdamo stato 14 mlrd. kub. m pajėgumo skystų dujų terminalą atvežtinėms dujoms. Be to, olandai pradėjo domėtis ir Lietuvos valdžios planais statyti suskystintų dujų terminalą. Toks terminalas leistų į Lietuvą atsigabenti pigesnių dujų, kad ir iš jų perteklių šiuo metu turinčių Kataro ar Omano.
"Turime per dvejus metus pabaigti terminalą Roterdame. Jūs dabar irgi idėjos studijų stadijoje. Taigi yra šiek tiek laiko. Kai jūsų Vyriausybė apsispręs dėl projekto, mums bus įdomu pasvarstyti, ar mes galime dalyvauti", - vasario pabaigoje pareiškė "Gasunie" valdybos pirmininkas Marcel Kramer.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius yra pažadėjęs, kad Vyriausybė iki metų vidurio priims esminius sprendimus dėl dujotiekio pertvarkymo. Tačiau apie tai, kad statys dujų terminalą jau yra pareiškusi Estija.
Pasak B. Lubio, geriausia vieta būtų ten, kur yra ekonomiškiausia ir naudingiausia. Esą būtų puiku, jeigu trys Baltijos valstybės per Estiją susijungtų su Suomija. Švedija gamtines dujas gauna daugiausia iš Norvegijos, tad per ją būtų galima prisijungtų prie Šiaurės jūros Norvegijos sistemos.
"Protingiausias dalykas būtų daryti taip, kaip rekomenduoja Europos Sąjunga - statyti vieną terminalą Baltijos valstybėms. Tik turint tokį terminalą mums atsirastų galimybė pirkti dujas tokiomis kainomis kaip europiečiams. Visais kitais atvejais tai yra utopija", - mano pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Dujų terminalą yra pradėjusi statyti ir Lenkija, kuri atrado skalūnų. Pasak B. Lubio, lenkai Lietuvai galėtų tiekti apie milijardą kub. m dujų. Dėl to jau buvo atlikta studija ir pateikta vienai iš Lietuvos vyriausybių. B. Lubio manymu, jei pavyktų susitarti su lenkais, tai Lietuvai duotų energetinę ir tam tikrą komercinę ramybę.
Praleidžiame šansus
Beje, buvęs "Gazprom" vadovas Remas Viachirevas vienai iš Lietuvos Vyriausybių siūlė tiesti dujotiekio vamzdį ne Baltijos jūra, nes tai labai brangus projektas, o sausuma. Vamzdis būtų ėjęs iš Rusijos per Latviją, Lietuvą, o Kaliningrade būtų įbridęs į jūrą. Tačiau tuo metu "vienas protingas žmogus iš Lietuvos Vyriausybės suabejojo, ar tais vamzdžiais neatvažiuos rusų tankai".
"Mes labai dažnai praleidžiame šansą, kurį mums suteikia laikmetis. Šiandien dujotiekis jau eitų per Latviją, Estiją, Lietuvą ir Kaliningradą. Buvo apskaičiuota, kad mokestis, mokamas už tą vamzdį, būtų buvęs toks, kiek reikia mokėti už buityje naudojamas dujas. Taigi jų kaina būtų buvusi nulinė. Šiandien prie to vamzdžio jau jungiasi Suomija, tikėtina, kad prisijungs Danija ir Švedija", - sako B. Lubys.
Prašo nuolaidų
Pirmadienį Rusijos laikraštis "Kommersant" pranešė, kad "Lietuvos dujos" paprašė "Gazprom" dalį dujų tiekti po 200 JAV dolerių už 1 000 kub. metrų, kas atitinka biržines dujų kainas Vokietijoje. Šiuo metu Lietuva už rusiškas dujas moka 320 JAV dolerių.
Baltijos šalims dujas tiesiogiai tiekia "Gazprom", o likusioms Europos Sąjungos šalims - bendrovė "Gazprom export". Šių bendrovių dujų tiekimo sutartys skiriasi, o tai suteikia Rusijos koncernui teisę atsisakyti peržiūrėti Lietuvai taikomas dujų kainas iki 2011 m.
Visų trijų Baltijos šalių dujų rinkos dydis siekia 4,9 mlrd. kub. m per metus. Lietuvai tenka 2,7 mlrd. kub. m.
Anksčiau skelbta, kad "Gazprom" artimiausius trejus metus klientams Europoje iki 15 proc. dujų tieks už biržines kainas. Šiuo metu biržinės kainos yra ketvirtadaliu mažesnės nei "Gazprom" sutartyse.
Nuolaidos bus taikomos stambiausioms "Gazprom" klientėms - Vokietijos kompanijai "Ruhrgas", Italijos bendrovei "Eni" ir Prancūzijai kompanijai "GDF Suez".
Anksčiau "Gazprom" atsisakydavo tiekti dujas Europai už biržines kainas, o primygtinai reikalaudavo keisti ilgalaikes sutartis, kuriose dujų kaina yra susieta su naftos produktų kainomis skaičiuojant pagal formulę, į kurią įtraukiama naftos produktų kaina, buvusi prieš 6-9 mėnesius. Tokią schemą Rusija taiko 30 pastarųjų metų.
Pernai rusiškas dujas importuojančios Europos šalys dėl ekonomikos krizės negalėjo nupirkti viso sutartyse su "Gazprom" numatyto kiekio. Rusijos kompanijos klientai suabejojo dujų ir naftos kainų susiejimo tikslingumu ir padidino biržose perkamų dujų, kurių kainos mažesnės, kiekius. Dėl to "Gazprom" dujų pardavimai Europoje staigiai smuko.
Šių metų sausį biržose dujų kainos buvo 117 JAV dolerių mažesnės. Prognozuojama, kad "Gazprom" sutartyse numatytas dujų kainas biržinės dujų kainos pasieks tik 2011 m.
Dalia BIKAUSKAITĖ
