Lietuvos banko atstovas Virgilijus Rutkauskas teigė, kad privačių asmenų perlaidos į Lietuvą iš užsienio ir užsienyje gaunamos darbo pajamos šiuo metu yra ženkliai sumažėjusios. Dar 2011 metais emigrantų į Lietuvą siųsti pinigai siekė rekordinę 5 proc. šalies BVP ribą. Tuo tarpu per 2015 metų pirmus tris ketvirčius perlaidos sudarė 0,9 mlrd. eurų, o per atitinkamą laikotarpį prieš metus – 1,2 mlrd.
Finansinė parama mažėja, tačiau lietuviai grįžta namo
Nors emigrantų siunčiamų pinigų kiekis ženkliai mažėja, tačiau džiugina faktas, kad vis daugiau lietuvių grįžta iš svetur ir įsikuria Tėvynėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais net 80 proc. visų imigrantų sudarė iš užsienio grįžtantys Lietuvos piliečiai. Iš viso į mūsų šalį tais metais atvyko 24 294 asmenys, kai tuo tarpu 2010 metais skaičius buvo penkis kartus mažesnis.
Psichologas Gediminas Navaitis tv3.lt portalui susiklosčiusią situaciją komentavo taip: „Tiesiog Tėvynėje geriau ir vis daugiau žmonių tuo įsitikina. Juk yra žmonių, kurie per Kūčias eina į kinišką ar japonišką restoraną, bet vargu ar jie ten eis kitais metais. Tai nereiškia, kad šie restoranai blogi – atvirkščiai, bet Kūčios yra šeimos šventė ir visiems akivaizdu, kad tą dieną nereikia niekur eiti. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja ir situaciją su grįžtančiais emigrantais“ – vaizdžiai pasakojo G. Navaitis.
Išsiskiriame iš kitų valstybių
„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, masinis tautiečių grįžimas į Lietuvą apskritai yra naujas reiškinys Lietuvos padangėje. „Iki krizės grįždavo šimtai lietuvių, krizės metu skaičius taip pat buvo mažas, tačiau jau prieš kelis metus grįžusių asmenų skaičius perkopė dešimt tūkstančių ir aš manau, kad ši tendencija tik ryškės“ – naują reiškinį komentavo ekonomistas.
Anot jo, Lietuva apskritai yra fenomenali valstybė. „Tik Lietuva ir Latvija centrinėje Europoje turi ženkliai neigiamą migracijos balansą, visos kitos šalys šią problemą jau išsprendė, tačiau aš į ateitį žvelgiu optimistiškai ir manau, kad patys nustebsime, kai situacija pasikeis. Mūsų užduotis – pakeisti psichologinį klimatą ir padaryti atitinkamus namų darbus“ – tv3.lt portalui pasakojo Ž. Mauricas. Kalbėdamas apie sumažėjusių perlaidų ir grįžtančių tautiečių sąsają, ekonomistas teigė, kad geriau turėti Lietuvoje žmogų, negu jo kelis tūkstančius eurų.
Lietuvoje perka nekilnojamą turtą
Lietuvos banko atstovo Virgilijaus Rutkausko teigimu, pastarųjų metų perlaidų į Lietuvą mažėjimą lėmė užsienio šalių ekonominė padėtis ir valiutų kursų pokyčiai. „Kai kurios Lietuvos emigrantų pamėgtos šalys, pavyzdžiui, Norvegija, patiria ekonomikos sunkumus dėl kritusios naftos kainos ir silpnėjančio kronos kurso, tai lėmė ir perlaidų sumažėjimą“ – pasakojo jis.
Tuo tarpu ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad pagrindinė sumažėjusių perlaidų priežastis – pokyčiai nekilnojamo turto rinkoje. „Praeitais metais, prieš įvedant eurą, buvo itin suaktyvėjusi nekilnojamo turto rinka. Didžiąją dalį sandorių atliko emigravę asmenys. Pinigai buvo siunčiami į Lietuvą, ir čia perkamas nekilnojamas turtas. Tikslių duomenų neturime, tačiau koreliacija tarp perlaidų srautų ir nekilnojamo turto sandorių akivaizdi“ – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, anksčiau buvo lengviau susitaupyti ir nusipirkti nekilnojamo turto Lietuvoje, todėl sumažėjus investicijoms į jį, galimai sumažėjo ir perlaidos. „Šiuo metu užsienyje nekvalifikuoto darbo atlyginimai mažėja, todėl ir investicijos į Lietuvos nekilnojamą turtą mažėja“ – samprotavo jis.
Lemia ir valiutų kursų pokyčiai
R. Lazutka, taip pat kaip ir Lietuvos banko atstovas V. Rutkauskas, akcentuoja valiutų kursų pokyčius ir teigia, kad lietuviai mažiau pinigų siunčia dėl kritusios euro vertės lyginant su svaru ar doleriu. „Jei pervedinėji svarais, tuomet eurais Lietuvoje išeina mažiau, tad konvertuoti tampa nenaudinga. Tokios priežastys yra realios ir egzistuoja dabar, tačiau jei, pavyzdžiui, D. Britanija nuspręstų išstoti iš Europos Sąjungos ar varžyti imigrantų srautą, tuomet situacija vėl keistųsi“ – mano ekonomistas.
Finansų ministerijos atstovė Irma Laziskienė tv3.lt portalui aiškino: „Pervedimai iš užsienio prisideda prie namų ūkių vartojimo išlaidų augimo, todėl ryškus jų sumažėjimas gali lemti jų augimo tempo sulėtėjimą“.
Pagalius į ratus kiša socialinės paramos reforma
Dar 2014 metais buvo priimta socialinės paramos reformą, kurioje atsirado naujas ir svarbus reikalavimas – pateikti banko išrašus apie per pastaruosius tris mėnesius gautas pajamas. Ar tai reiškia, kad valstybė kontroliuodama piliečių pinigus užkirs kelią gauti paramą iš užsienio?
Tokia situacija yra labai reali ir tik ateityje paaiškės kaip tai paveiks iš užsienio perlaidas gaunančių žmonių gerbūvį. Kaip tv3.lt portalui aiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Inga Paberžienė, skiriant piniginę socialinę paramą yra atsiželgiama į tokias asmens pajamas kaip: gautos dovanos, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos.
Specialistų žiniomis, kitais metais bus dar labiau sugriežtinta pajamų kontrolė ir tie, kurie gauna materialinę paramą iš užsienyje dirbančių artimųjų, negaus jos iš valstybės.
Ž. Maurico teigimu, socialinės paramos reforma turi didelę įtaką perlaidų sumažėjimui. „Signalai iš VMI dėl griežtinamos pinigų kontrolės ir įvestų naujų reikalavimų veikia žmonių sąmonę. Mano nuomone, šiuos veiksmus reikia atlikti atsargiai ir vadovautis meduolio, o ne lazdos principu, Ypatingai blogai yra tada, kai paliekamas didelis neapibrėžtumas“ – kritikos pažėrė ekonomistas.
Tuo tarpu R. Lazutka įsitikinęs, kad perlaidų iš užsienio mažėjimą lėmė būtent ši reforma. „Žmones išgąsdino socialinės paramos organizatoriai, kadangi jie reikalauja banko išrašų apie gautas pajamas. Jeigu jie mato emigrantų perlaidas, tai žmonės realiai gali prarasti teisę gauti kompensacijas už šildymą ar vandenį. Kiti paaiškinimai nepagrindžia tokio staigaus perlaidų sumažėjimo.“ – tv3.lt portalui pasakojo jis. Ekonomisto teigimu, valstybės parama turi būti skiriama neatsižvelgiant į privačią paramą.
Kaip bus ateityje?
Iš viso emigrantų siunčiamos perlaidos 2014 metais sudarė 4,5 proc. BVP. Šiais metais skaičius sumažėjo iki 3 proc. „Nordea“ ekonomisto teigimu, tai nėra blogai. „Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė, neturėtų tiek priklausyti nuo perlaidų. Turime išmokti gyventi be jų ir nedėti vilčių, kad jos kiekvienais metais didės ir turės ženklų poveikį Lietuvos ekonomikai“ – mano jis.
Šių perlaidų buvimas, pasak jo, rodo valstybės nesavarankiškumą ir priklausomybę. Taip pat ekonomistas išskiria penkerių metų laikotarpį kaip esminį siunčiamų pinigų pokyčiams. Paklaustas kokios prognozės ateičiai, Ž. Mauricas atsakė: „Žvelgiant į ateitį, jei Lietuvos ekonomika augs kaip prognozuoja atitinkamos institucijos, tai perlaidų skaičius per penkerius metus turi būti dar mažesnis. Jos natūraliai mažės dar ir dėl to, kad pinigai aktyviai siunčiami dažniausiai pirmaisiais emigracijos metais“.
R. Lazutka taip pat įsitikinęs, kad šie pokyčiai nėra laikinas finansinis svyravimas. „Ilgalaikė mažėjimo tendencija tikrai bus, nes lietuviai įsikuria užsienyje, ten sukuria šeimas ir įsitvirtina, todėl natūraliai nebelieka kam siųsti pinigų į Lietuvą“ - teigia ekonomistas.
