Trečiadienį Vyriausybės pasitarime buvo svarstoma „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 m. strategija“.
Pristatydamas strategiją Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis nėra subalansuotas, jo nustatymo tvarką reglamentuoja 18 skirtingų teisės aktų.
Pavaduotojas akcentavo, kad strategija siekiama padidinti mažiausius atlyginimus, atkurti bazinį dydį, kuris buvo sumažintas prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės metu. Taip pat nuo 2022 m. indeksuoti šį dydį, taip pat susieti atskirų sektorių atlyginimus su institucijų pasiekimais.
Be to, strategijoje aptariamas ir švietimo darbuotojų, gydytojų, kultūros ir meno, socialinių paslaugų, vidaus tarnybos statutinių darbuotojų atlyginimų didinimas.
Premjeras Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį, kad pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje sutarta, kad medikų atlyginimai jau nuo kitų metų turėtų siekti 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydį, o slaugytojų – 1,5 VDU dydį.
Vyriausybės pasitarime pritarus strategijai ji dar bus teikiama pastaboms socialiniams partneriams, vėliau jai turės būti pritarta Vyriausybės posėdyje, po kurio dokumentas keliaus į Seimą.
Primename, kad politikų, valstybės tarnautojų atlyginimas susideda iš pareiginės algos, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus ir priemokų.
Pareiginė alga skaičiuojama įstatymuose numatytus skirtingų darbuotojų atlyginimų koeficientus dauginant iš bazinio dydžio, kuris šiuo metu yra 173 Eur.
Priedą už tarnybos stažą sudaro 1 proc. pareiginės algos. Šio priedo suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos. Priedas mokamas neterminuotai.
Priemokos prie algos mokamos už pavadavimą ar papildomų užduočių atlikimą. Jų dydis gali svyruoti nuo 10 proc. iki 40 proc. pareiginės algos. Priemoka mokama ne ilgiau kaip 6 mėn.
Vyriausybės pasitarime patvirtintoje strategijoje numatoma 2020–2021 m. bazinį dydį didinti nuo dabartinių 173 Eur iki 183 Eur.
Kam kiek padidės
Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad mažiausias pareiginės algos koeficientas yra 4. Taigi, priedo ir priemokos neturinčiam ir mažiausiai uždirbančiam tarnautojui alga didėtų 40 Eur – nuo 692 Eur (4x173) iki 732 Eur (4x183) neatskaičius mokesčių.
Tačiau aukščiausių pareigūnų algos išaugtų daug daugiau. Pvz., Seimo pirmininko ir premjero pareiginės algos koeficientas yra 25,8. Vadinasi, įsigaliojus patvirtintai strategijai, jų pareiginė alga didėtų 258 Eur – nuo 4463,4 Eur iki 4721,4 Eur.
Įvertinus tai, kad nemaža dalis tarnautojų gauna priedus už darbo stažą ir kai kurie priemokas už papildomus darbus, jų algos, tikėtina, padidės kiek daugiau.
Kita vertus, strategijoje taip pat numatyta, kad bazinį dydį pakėlus iki 183 Eur, vėliau kasmet jis būtų didinamas 2 proc. nesvarbu, kokia būtų fiksuojama infliacija šalyje. Be to, dokumente numatoma palikti teisę kolektyvinėje sutartyje išsiderėti ir didesnį bazinio dydžio augimą.
Be kita ko, Vyriausybės pasitarime patvirtintame dokumente įtvirtintas siekis mažinti disproporcijas tarp skirtingų lygių, skirtingų grupių pareigybių algos koeficientų, užtikrinti, kad už aukštesnės kvalifikacijos darbą būtų mokamas didesnis darbo užmokestis, mažinti atotrūkį tarp vadovaujančių ir žemesnes pareigas einančių darbuotojų.
Prireiks kelių šimtų milijonų
Vyriausybės patvirtinta strategija artimiausiu metu bus teikiama tvirtinti Seimui.
Dokumento teikime Seimui teigiama, kad rengiant kiekvienų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, būtų atsižvelgiama į Strategijos nuostatas ir parengiami bei pateikiami Seimui atitinkamų įstatymų, kurių reikia Strategijos nuostatoms įgyvendinti, projektai.
Strategijos įgyvendinimą koordinuotų Vyriausybė, pagal kompetenciją dalyvautų ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir (ar) organizacijos, socialiniai partneriai. Įgyvendinimo pažangos stebėseną atliktų Vyriausybės įgaliota institucija.
Planuojama, kad strategijai įgyvendinti papildomų lėšų poreikis 2020 m. bus: iš valstybės biudžeto – daugiau kaip 135 mln. Eur, iš PSDF biudžeto – 150 mln. Eur. Tačiau, kaip sakė D. Matulionis, apie 40 proc. šių lėšų į biudžetą sugrįš.
Lėšų poreikis, susijęs su pareiginės algos bazinio dydžio padidinimu, galės būti apskaičiuotas, atsižvelgiant į derybų dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties rezultatus (lėšų poreikis pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti 1 Eur – apie 20 mln. Eur).
