Jis teigė, kad Europos Komisija įvertino maisto tiekimo saugumą ir padarė išvadą, kad ES nesusidurs su maisto tiekimo problemomis, nes blokas yra pajėgus išsilaikyti iš pagrindinių maisto produktų.
Visgi nemažai besivystančių šalių gali susidurti su maisto tiekimo problemomis, todėl reikėtų pagalvoti, kaip šioms šalims padėti.
Tuo pat metu ES gali susidurti su neigiamomis socialinėmis pasekmėmis, sukeltomis augančių maisto kainų.
Europos Komisija siūlo šiemet didinti maisto gamybą ir trumpam atidėti tam tikrus aplinkosaugos reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su pasėlių auginimu pūdymuose.
„Visais šiais aspektais galioja griežti ES reikalavimai, nuo kurių siūlome atsitraukti. Taip pat raginame valstybes nares apsvarstyti reikalavimus dėl privalomų biokuro priedų. Kaip žinome, pirmajame etape biokuras neužtikrino jokio rimto teigiamo efekto, o dabar mes turėtų pagalvoti, kaip dirbamas žemes panaudoti maistiniams augalams, o ne kurui“, – kalbėjo V. Dombrovskis.
„Kviečiame valstybes nares įvertinti, kiek biokuro priedai yra prioritetiniai ir ar nėra naudingiau žemės ūkio paskirties žemę naudoti maisto produktams auginti, kad būtų sumažintas spaudimas maisto kainoms. Galutinį sprendimą priims pačios valstybės narės“, – paragino V. Dombrovskis.
Taip pat jis teigė, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo maisto produktams turi apsispręsti kiekviena valstybės narė atskirai.
„Kiekvienos valstybės narės pasirinkimas – teikti tikslinę paramą toms gyventojų grupėms, kurioms jos reikia, ar siekti bendro mokesčio tarifo mažinimo“, – kalbėjo jis.
Kaip pranešama, Rusijos ataka prieš Ukrainą ir po jos paskelbtos ekonominės sankcijos sukėlė staigią infliaciją, ypač – maisto kainų augimą, nes Ukraina ir Rusija yra didelės grūdų ir kitų maisto produktų eksportuotojos.
Energijos išteklių ir trąšų kainos taip pat smarkiai išaugo.
