Gegužės viduryje ES Teisingumo Teismas savo sprendimu nustatė, kad valstybės narės privalo įpareigoti darbdavius įdiegti „objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, leidžiančią apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę“.
Šis sprendimas priimtas dėl ginčo Ispanijoje, kur viena iš profesinių sąjungų skundė „Deutsche Bank“ taikomą darbo laiko apskaitos tvarką.
Kaip teigiama sprendime, „Deutsche Bank“ neįdiegė jokios darbuotojų darbo trukmės apskaitos sistemos, kuri leistų patikrinti, ar laikomasi sutarto darbo grafiko, ir apskaičiuoti galimus viršvalandžius:
„Bankas naudoja informacinių technologijų taikomąją programą, leidžiančią apskaičiuoti tik tokius nebuvimo darbe visą dieną atvejus kaip metines arba kitas atostogas, tačiau neleidžiančią apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo faktinio darbo trukmės ir nustatyti išdirbtų viršvalandžių skaičiaus.“
Teismo vertinimu, banko taikyta darbo laiko apskaitos sistema nėra pakankama, dėl to ne tik jis, ne tik Ispanijos, bet ir kitų ES šalių darbdaviai turėtų įdiegti sistemą, leidžiančią apskaičiuoti kasdienio darbo trukmę.
Darbas nedarbo metu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tv3.lt teigė, kad šiuo metu Lietuvoje viršvalandžių reglamentavimas nepakankamas:
„Yra daug neapibrėžtumo dėl pasirengimo darbui ir darbo pabaigos laiko. Pvz., nuo 8 val. žmogus turi jau pradėti darbą, o ypač dirbant gamyboje ar aptarnavimo srityje pamainomis tam reikia pasiruošti: persirengti, pasiruošti apsaugos priemones ir pan., taip pat ir baigiant darbą.
Neapibrėžta ir pati darbo sąvoka – ar laikoma darbu, kai reikia atsiliepti į skambučius ir atsakyti į el. laiškus pasibaigus oficialiam darbo laikui ir pan. Nuotolinio darbo laiko apskaita taip pat yra problema.“
Pasak pirmininkės, jos atstovaujama konfederacija teigiamai vertina ES Teisingumo Teismo sprendimą. Gal tai nėra svarbu biurų darbuotojams, tačiau darbo laiko apskaita esą tikrai yra reikalinga ten, kur dirbama slankiuoju grafiku, yra suminė darbo laiko apskaita, dirbama naktimis, keliais etatais ar daug viršvalandžių.
„Susiduriame su tokiais atvejais, kai nemokama už viršvalandžius, darbdaviai sąmoningai slepia, kiek faktiškai dirbama valandų, o kilus ginčui, darbuotojui sunku įrodyti, kad jis dirbo daugiau, nei nurodyta darbdavio pateiktuose dokumentuose.
Kolegos vengia liudyti prieš darbdavį bijodami, kad šis gali imtis priemonių, galinčių nepalankiai paveikti darbo santykius. Todėl darbuotojui, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai, yra daug geriau, kai darbo laiko apskaita yra kuo griežtesnė“, – aiškino I. Ruginienė.
Anot jos, aiškumas dėl darbo laiko turi būti maksimalus: kaip dabar algalapiuose matome, iš ko susideda mūsų darbo užmokestis, taip turėtų būti matyti ir kiekviena dribta valanda bei kiek už tai mokama.
„Suprantamas darbdavių noras, kad darbuotojai dirbtų kuo ilgiau, o mokėti jiems reikėtų minimaliai, tačiau kas nors turi pasirūpinti ir darbuotojais. Mes, kaip profesinės sąjungos, nuolat dirbame, kad darbo laiko apskaita būtų kuo griežčiau reglamentuojama kolektyvinėse sutartyse, tačiau ne visose įmonėse ir įstaigose yra profesinės sąjungos“, – sveikindama ispanų profsąjungos iniciatyvą ir patį sprendimą komentavo pirmininkė.
Siūlo griežtinti apskaitymą
Paprašyta pakomentuoti ES Teisingumo Teismo sprendimą Lietuvos verslo konfederacija teigė, kad jis Lietuvai neaktualus, nes pas mus esą darbo laiko apskaita yra reglamentuota išsamiau nei Ispanijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat tvirtino, kad mūsų šalies darbdaviai jau yra įpareigoti taikyti tokią sistemą, kuri leistų apskaičiuoti kasdienio darbo trukmę.
Ministerijos Darbo teisės skyriaus vadovė Vita Baliukevičienė citavo Darbo kodekso 120 str., kuris įpareigoja darbdavį tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą (išskyrus dirbančių nekintančios trukmės režimu).
Į darbo laiko apskaitą privalu įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbo laiką švenčių, poilsio dieną, naktį. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
Viršvalandžiais laikomas laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
Per 7 kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 val. viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 val. darbo laiko trukmė per savaitę. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 val.
Kodekse numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, taip pat už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad po ES Teisingumo Teismo sprendimo Lietuvoje keisti įstatymų nereikės, šiuo metu rengiamas su juo iš dalies susijęs Užimtumo įstatymo pakeitimas.
Dabar jame numatyta, kad apskaityti viršvalandžius arba darbą švenčių dienomis darbdavys privalo iki kitos darbo dienos pabaigos. Projektu siūloma, kad tai būtų privalu apskaityti iki tos pačios darbo dienos pabaigos. Jei įstatymas būtų priimtas, jis įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d.
Pagal Užimtumo įstatymą nedeklaruotu darbu laikomas darbo laiko apskaitos dokumentuose nepažymėti viršvalandžiai, grafike nenumatytas darbas poilsio ar švenčių dieną. Už tokį pažeidimą darbdaviui numatyta bauda nuo 200 iki 1200 eurų. Apskritai už darbo laiko nežymėjimą gali būti skirta bauda iki 1400 eurų.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti 255 pažeidimai, susiję su darbo laiko apskaita, 2018 m. – 199. 2018 m. I ketvirtį fiksuoti 69 pažeidimai, o 2019 m. I ketvirtį – 50 pažeidimų.
Dažniausi VDI fiksuojami pažeidimai, susiję su darbo laiku, yra netinkama darbo laiko apskaita (netinkamai vedama ar išvis nevedama); nesilaikoma suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimo teisinio reglamentavimo; neužtikrinamas minimalus poilsio ir maksimalus darbo laikas.
