Visų Lietuvos ekonomikos sektorių, išskyrus centrinės valdžios, finansinio turto mažėjimas, prasidėjęs pernai, tęsėsi ir šių metų antrąjį ketvirtį.
Lietuvos finansinis turtas šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 310 mlrd. litų ir per metus sumažėjo 3,1 proc. (praėjusių metų antrąjį ketvirtį metinis augimas siekė 21,2 proc.), skelbia Lietuvos bankas.
Taip pat pakito šalies finansinio turto struktūra: ketvirčio pabaigoje didžiausią dalį sudarė paskolos (29,4 proc.), akcijos – 26 proc., indėliai – 16,4 proc., skolos vertybiniai popieriai – 9,3 proc. Iki šio laikotarpio didžiausia dalis tekdavo akcijoms, tačiau per metus kotiruojamųjų akcijų vertė sumažėjo 58,6 proc., Lietuvos investicinių fondų vertė – 25,7 proc., kitų šalių investicinių fondų vertė – 2,1 proc.
Lietuvos įsipareigojimai antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 372,3 mlrd. litų ir per metus sumažėjo 1,1 proc., nors centrinės valdžios įsipareigojimai išaugo 42 proc.
Tačiau didžiausiais skolininkais lieka namų ūkiai ir nefinansinės korporacijos. Pagrindiniai finansuotojai tebėra pinigų finansinės institucijos.
Namų ūkių įsipareigojimai ketvirčio pabaigoje sudarė 40 mlrd. litų. Jų augimas sulėtėjo nuo 49,6 proc. (antrąjį ketvirtį pernai) iki 0,9 proc. (šiemet).
Tuo metu namų ūkių finansinis turtas sudarė 69,9 mlrd. litų. Per metus jis sumažėjo 3,3 proc. (pernai tuo pačiu metu augo 8,2 proc.).
2009 metų antrojo ketvirčio pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui teko 20,9 tūkst. litų namų ūkių finansinio turto ir 12 tūkst. litų įsipareigojimų.
