• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų.

REKLAMA

Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

„Darbą radau per porą mėnesių, nes nemėgstu nieko neveikti. Pati jo ieškojau ir radau“, – džiaugėsi moteris.

Tuo metu kita gyventoja skundėsi, kad darbo neranda, o Užimtumo tarnybos specialistės jai siūlo tik sunkius ir mažai apmokamus darbus.

„Nieko nepasiūlo, kas patiktų. Visi darbai mažai apmokami, be to tai yra fiziniai darbai, tokių negaliu dirbti. Todėl darbo paieškos ir užtrunka, tačiau bijau, kad neišbrauktų iš Užimtumo tarnybos sąrašų, jei vis atsisakysiu siūlomų darbų, tada ir nedarbo išmokos neteksiu, iš kurios gyvenu“, – nuogąstavo moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Kita komentatorė pritarė ir pasakojo, kad darbo ieškojo keletą mėnesių.

„Nesisekė greitai įsidarbinti, pati irgi ieškojau darbo, o Užimtumo tarnybos specialistės vis teiraudavosi, kaip sekasi ieškoti. Tačiau galiausiai pavyko įsidarbinti“, – sakė moteris.

REKLAMA

Vieni per dieną įsidarbina, o kitiems prireikia ir 3 metų

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 metais vidutinė jos klientų nedarbo trukmė buvo 8,3 mėn.

Trumpiausia – 1 diena, kai iš karto perskaito skelbimą ir įsidarbina. Darbo ieškančių ilgiau nei trejus metus buvo nedaug – 2 proc.“ – informavo Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigė, kad registruotiems darbo ieškantiems žmonėms teikiami darbo pasiūlymai turi atitikti tinkamo darbo sąlygas, kurios nurodytos įstatyme.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, tinkamas siūlomas  darbas turi atitikti visus šiuos požymius: 

  1. atitikti darbo ieškančio žmogaus kvalifikaciją ar kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; 
  2. Užimtumo tarnyba neturi būti gavusi oficialios informacijos apie asmens, kuriam teikiamas darbo pasiūlymas, sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios trukdytų dirbti siūlomą darbą arba eiti pareigas;
  3. kelionė iš asmens  gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 val. per dieną ir, o kelionės išlaidos per mėnesį nesudaro daugiau kaip 15 proc. darbo skelbime nurodyto darbo užmokesčio;
  4. darbo skelbime nurodytas atlyginimas darbo pasiūlymo asmeniui pateikimo dieną turi sudaryti ne mažiau 80 proc. buvusio darbo užmokesčio, jeigu pasiūlymas teikiamas pirmą – trečią registracijos mėnesį. Arba 60 proc. buvusio darbo užmokesčio, jeigu pasiūlymas teikiamas ketvirtą – devintą registracijos Užimtumo tarnyboje mėnesį.

Apskritai darbo skelbime nurodytas  užmokestis negali būti mažesnis už asmens tą mėnesį, kai teikiamas darbo pasiūlymas, gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką ir ne mažesnis už patvirtintą minimalią algą“, – vardijo Užimtumo tarnybos specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsisakius darbo, netenka išmokos

Tačiau, anot M. Jankauskienės, jeigu žmogus Užimtumo tarnyboje neranda darbo daugiau nei 9 mėnesius, jam siūlomi ir nebūtinai jo kvalifikaciją atitinkantys darbai.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pataisoms, bedarbio statusas yra panaikinimas tuo atveju, kai asmuo antrą kartą atsisako siūlomo tinkamo darbo per 12 mėnesių nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos.

REKLAMA

Jeigu asmeniui panaikinimas bedarbio statusas, atsisakius tinkamo siūlomo darbo antrą kartą, nutraukiama ir nedarbo socialinio draudimo išmoka, kadangi šios išmokos mokėjimas tiesiogiai susijęs su bedarbio statusu“, – įspėjo M. Jankauskienė.

Ji skaičiavo, kad 2022 m. pirmąjį pusmetį (iki Užimtumo įstatymo pakeitimo, kai bedarbio statusas buvo panaikinamas nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo atsisakymo dienos), bedarbio statuso dėl to neteko daugiau nei 3,4 tūkst. asmenų, tai antrąjį pusmetį tokių buvo 296.  

REKLAMA

Užimtumo tarnyba akcentuoja, kad kiekvieno darbo ieškančio asmens  situacija skirtinga ir reikalauja  individualaus požiūrio. Tikslas yra padėti asmenims integruotis į darbo rinką ir siekti tvaraus užimtumo, o ne kuo didesniam asmenų skaičių panaikinti bedarbio statusą atsisakius tinkamo siūlomo darbo.

Todėl tik individualios konsultacijos, situacijų analizė ir tinkamų darbo rinkos paslaugų bei priemonių parinkimas padeda pateikti asmeniui tinkamą darbo pasiūlymą, kurį priėmęs asmuo, tikėtina, įsidarbins ir išliks darbo rinkoje“, – komentavo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau anot jos, aktyvi savarankiška darbo paieška – kiekvieno Užimtumo tarnyboje registruoto kliento pareiga.

Tai priklauso ir nuo asmens gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje, motyvacijos įsidarbinti, kitų socialinių ir gyvenimiškų aplinkybių. Todėl asmenims sudaromos galimybės ieškoti darbo jiems priimtinu būdu ir pagal jų pageidavimą, taip ugdant atsakomybę už savo karjerą“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

REKLAMA

Nedarbo išmokos

„Sodros“ teigimu, nedarbo išmoka kiekvienam gavėjui yra apskaičiuojama individualiai pagal jo turėtas draudžiamąsias pajamas. 

„Nedarbo išmokos dydį sudaro pastovi ir kintamoji dalys. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama nedarbo išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nuo šių metų sausio MMA yra 840 eurų, todėl pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 euro. 

REKLAMA

Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2023 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. Todėl kas tris mėnesius gaunama išmoka mažėja“, – aiškino „Sodra“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kaip ją apskaičiuoti?

„Sodra“ pateikė pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. kovo mėnesį užsiregistruos bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro.

Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2023-01-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. 

Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 800 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 310,32 euro.

REKLAMA

Tad iš viso kovo–gegužės mėnesiais žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 195,47 euro + 310,32 euro = 505,79 eurus, birželio–rugpjūčio mėnesiais jis gaus  195,47 eurų + 248,24 eurų = 443,71 eurą, o rugsėjo–lapkričio mėnesiais 195,47  eurų + 186,16 eurų = 381,63 eurų.

Kintamoji dalis mažėja atsižvelgiant 31,03 proc. ir  23,27 proc., „Sodra“. 

Anot jos, didžiausia nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šis šiuo metu siekia 1799 eurai. 

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoką kurią gauna gyventojai siekia 1060 eurų, o mažiausia vos 220 eurų. Vis tik dauguma žmonių gauna 380 eurų nedarbo išmoką.

Pirmiausia užimtumo tarnybos turėtų surast darbą ekonomistų Mačiuliui, kad mažiau pliurptų nesąmones
Darbo biržoje jau > nei 9 mėn.Mano patirtis tokia:žiūrėjau ir nebūtinai mano kvalifikaciją atitinkančius darbus.Tačiau nuvykus į darbo pokalbius darbdaviai nuspręsdavo ,kad man toks darbas nepatiks.Nesuprantu ko skundžiamasi ,kad neranda darbuotojų,kad atvykus įsidarbinti ieško priežasties kaip neįdarbinti?
Kad darbo birža yra nereikalinga tai faktas. Jos atliekamos funkcijos yra beprasmės ir niekam nereikalingos. Nes darbo biržos specialistai nei padeda įsidarbinti, nei trukdo. Darbo išmoka moka SODRA. Tad tie siūlomi kursai, jei žmogus norės juos lankyti, tai pats susiras ir lankys. Jei asmuo norės dirbti, tai susiras ir įsidarbins. Jei žmogus nenori dirbti ir turi nelegalias pajamas, tai darbo birža tokio nei įdarbins, nei iš jo atims nelegalias pajamas. O tai, kad europos fondai, valstybinės lėšos ir kiti finansavimo šaltiniai skirti pradėti savo verslą, plėsti verslo galimybes ar dalinai kompensuoti darboi vietos išlaikyma yra tik valdiškų pinigų legalus grobstymas. Geriau tiek darbo biržos išlaikymo pinigus, tiek darbo rinkos rėmimo pinigus skirti medicinos ar mokyklų finansavimui, tai tikrai turėtume daugiau naudos ir ramiau visi gyventume. Nebebūtų bereikalingų registracijį, apsilankymų, darbo biržos specialisčių bereikalingo laiko marinavimo ir galiausiai būtų atlaisvintos patalpos, kurias galima būtų panaudoti kitiems tikslams. Taip sutaupytume ne viena šimtą milijonų bereikalingai išmėtomų pinigų. Tai kad valstybėje yra tokių perteklinių ir niekam nereikalingų institucijų jau visiems aišku. Šios institucijos nei padeda žmonėms, tačiau daugiau trukdo. Bet užtat jų išlaikymai kainuoja ir jos dar negana to dalinasi valdiškais mūsų bendais pinigais su kitomis privačiomis sukčių kompanijomis, kurios neva organizuoja mokymus, atlieka kitas nesuprantamas paslaugas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų