Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur?
“Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.
Tuo tarpu tokios prabangos – išvyti lauk net ir geriančius savo pagalbininkus Lietuvos ūkininkai dažnai neturi. Nes darbininkų nuolat trūksta.
Rašo trumpas žinutes
Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie tai, jog Europos Sąjungos išmokos Lietuvos ūkininkams vienos mažiausių Lietuvoje. Gaudami mažesnes išmokas, mūsų šalies žemdirbiai negali samdyti tinkamų pagalbininkų ir mokėti konkurencingą atlyginimą.
Tad kol kas Lietuvos ūkininkams dažniausiai tenka džiaugtis tokiais pagalbininkais, kurie dėl savo asmeninių būdo savybių ir pomėgio išgerti negali dirbti užsienyje.
Pasvalio rajone ūkininkaujanti ponia Angelė, nuomojanti apie 200 hektarų žemės ir turinti apie 200 karvių, neseniai ūkiui ieškojo šėriko.
“Susidomėjusių buvo, tačiau visi jie rašo trumpąsias žinutes, o ne skambina. Sako, kad paskambinti negali, nes neturi pasipildę telefono sąskaitos. Visiems perskambinau, tačiau bemaž visi sakė neva jau turi darbus.
Vieną žmogų įdarbinti pavyko, jis atvažiavo iš Kupiškio rajono. Kol kas nusiskundimų dėl jo neturiu. Gyvena, dirba”, – pasakojo ponia Angelė.
Slėpėsi nuo alimentų
Ūkininkė Angelė žmones įdarbina oficialiai, jie gauna visas socialines garantijas. Angelės ūkyje šiuo metu dirba dešimt žmonių.
Tačiau, ūkininkės teigimu, kai kurie būsimi darbininkai triūsti ūkyje pageidauja nelegaliai. Štai neseniai vienas toks savo pajamų oficialiai rodyti nenorėjo todėl, kad nereikėtų mokėti alimentų vaikams.
Didžiausia bėda, anot ūkininkės, yra alkoholis.
“Dauguma jų geria. Būna, darbus meta mėnesiui, dviems. Pasibaigus kantrybei iš darbo atleidžiu, o po to vėl ieškau naujų.
Mes negalime žmonėms mokėti tokių atlyginimų, kokie yra kitose Europos šalyse, todėl ir mūsų darbininkai yra tokie, kokie yra”, – guodėsi moteris.
Ūkininkai pagalbininkus apgyvendina
Vienas pagalbinis ūkio darbininkas ponios Angelės ūkyje per dieną užsidirba apie 70 litų. Per savaitę žmogus dirba penkias dienas, o dvi – ilsisi.
Tokius, kurie atvykę iš kitų rajonų, ūkininkė apgyvendina. Anot ūkininkų, žmogų apgyvendinti savo ūkyje jie siūlo todėl, kad ankstų rytą atsibelsti į nuošalų kaimą iš kito rajono ar net gretimo kaimo yra sunku – kur kas paprasčiau, kuomet darbininkas gyvena kartu.
“Turim nemažai pastatų, tad ir gyventi yra kur. Sąlygos – normalios. Yra kambariukai, virtuvė”,– kalbėjo pašnekovė.
Pas lietuvių ūkininkus dirbančių samdinių vidutinis amžius yra 50 metų. Jaunesni žmonės, anot ūkininkės, dažniau renkasi darbą užsienyje.
Pagalbininkui trūksta draugų
Jurbarko rajone ūkininkaujanti ponia Onutė, mirus vyrui, taip pat ėmėsi ieškotis pagalbininko. Moters žinioje – nedidelis, vos 30 hektarų ūkis.
Ūkininkė skelbėsi “Valstiečių laikraštyje”, ir netrukus po to į savo ūkį įdarbino 28 metų pagalbininką. Ji ieškojo žmogaus, kuris galėtų prižiūrėti karves, taip pat mokėtų dirbti su traktoriumi.
“Nežinau, kiek jis čia išbus. Kaimas – mažas, skundžiasi, kad jam čia trūksta draugų, toli parduotuvė.
Moku jam minimalų atlyginimą, apgyvendinau, taip pat jam nekainuoja maistas. Bet, žinot, galiu pasakyti atvirai – jei žmogus normalus, jis arba dirba užsienyje, arba turi savo ūkį. Visi kiti – niekam tikę. Ir dar – geriantys”, – žodžių į vatą nevyniojo Jurbarko rajono ūkininkė.
Per mėnesį – šeši darbininkai
Raseinių rajone ūkininkaujantis Vidmantas Beinorius per mėnesį iš savo ūkio pravijo ne vieną darbininką.
„Vienas pats išvyko, išvažiavo į Angliją. Kitų atsisakiau aš. Per mėnesį mano ūkyje pasikeitė net šeši darbininkai. Buvo, kas dirbo prastai, kitas prisigėrė tiek, kad susikalbėti buvo sunku“, – pasakojo V.Beinorius.
Ūkininkas savo darbuotojus taip pat apgyvendina, mat taip – patogiau. Ūkio darbai prie karvių prasideda apie ketvirtą valandą ryto, tad joks žmogus į darbą paprasčiausiai neprivažinės – jis turi vietoje ir gyventi.
„Tačiau situacija su ūkio darbininkais yra prasta. Vieni tinginiai ir pijokai belikę“, – dėstė V.Beinorius.
Vyras darbininkus įdarbina legaliai, už juos jis moka ir socialinio draudimo įmokas. Ne sezono metu V.Beinoriaus ūkyje žmogus uždirba apie 500 litų, tuo tarpu vasarą, kuomet dirbti reikia ne vieną ar dvi valandas, o po dvylika ar net daugiau, atlygis gali siekti ir kelis tūkstančius litų. Žinoma, jei darbui netrukdys alkoholis ir žmogus nebus tinginys.
Žemės ūkis – populiarus
Bendrovės „Kaemka“, teikiančios įdarbinimo paslaugas Jungtinėje Karalystėje, vadovė Kristina Mažeikienė sakė, kad tie, kurie važiavo dirbti į užsienį, jau išvažiavo, todėl dabar išvykstančiųjų srautas – mažesnis. Tačiau žemės ūkio sektorius išlieka ta darbo veiklos niša, kuri domina lietuvius.
Vidutiniškai per sezoną – tris mėnesius – lietuviai gali užsidirbti apie 6–7 tūkst. litų. Lietuvos ūkiuose žmonės tiek užsidirbti, matyt, negali. Žinoma, užmokestis priklauso ir nuo žmogaus sugebėjimų, jo būdo savybių, motyvacijos, pagaliau – ir nuo oro sąlygų.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmogus neįvertina savo galimybių ir dirbti negali – būna per sunku. Galėčiau pasakyti, kad maždaug iš dešimties būsimų darbuotojų netinka kokie keturi.
Lietuviai mėgsta išgerti ir dirbdami užsienyje. Gal tik dirbdami svetur bijo, nes, atleisti iš darbo svetimoje šalyje, tiesiog neturės kur dingti.
Išvykstančiųjų dirbti į žemės ūkio sektorių amžius svyruoja nuo 18 iki 35 metų. Vasarą rinkti aviečių važiuoja ir maždaug 50 metų moterys, mat šių uogų rinkimas yra paprastesnis, nei kitų – nereikia dirbti susilenkus.
Trūksta traktorininkų
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pernai Lietuvos ūkiuose buvo registruota 5 tūkst. laisvų darbo vietų.
Dažniausiai ūkininkai ieškojo įvairius ūkio darbus galinčių dirbti darbininkų – tokių buvo net 1976 žmonės. Dar labai trūko traktorininkų, jiems laisvų darbo vietų užregistruota 808.
Lietuvos ūkiuose pernai reikėjo ir 194 melžėjų, 84 mechanizatorių, 78 grybų rinkėjų, 63 šėrikų, 44 daržininkų.
Kai kurie ūkininkai darbuotojų ieško tik sezono metu ir darbą jiems siūlo vos porai mėnesių.
