Finansų analitikai, prognozuodami, kad inertiškai didėjanti metinė infliacija kitąmet gali siekti 10 proc., infliacijos valdymo planą vadina silpnu ir padriku. Tuo metu Premjeras Gediminas Kirkilas atkerta, kad naudojamos visos gamtoje egzistuojančios priemonės, galinčios suvaldyti infliaciją, praneša lrt.lt.
Kai kurie analitikai infliacijos augimą Baltijos šalyse prilygina ekonominei krizei, kuri gilėja.
Labiausiai prekės ir paslaugos brangsta Latvijoje. Ekonomistai prognozuoja, kad sausį–kovą metinė infliacija šioje šalyje pasieks viršūnę – 11–12 proc., – tačiau vardija ir gerus ekonomikai ženklus: kreditų bumas slopsta, vidaus vartojimas mažėja.
Tuo metu kainų augimas Lietuvoje nuo 1994 m. visą laiką didesnis nei Vakarų valstybėse, išskyrus 2000–2004 m.
Infliacijos viršūnė prognozuojama kitąmet – dėl gamtinių dujų brangimo bei akcizo degalams ir tabakui didėjimo metinė infliacija pirmąjį pusmetį esą sieks 10 proc.
„Lietuvos antiinfliacinis planas yra daug silpnesnis negu Latvijos. Mūsų politikai iki galo dar neįsisąmonina tikrojo grėsmės mąsto. Kiek žinau, tas planas apskritai yra sudarytas iš atskirų gabaliukų: vieno Lietuvos banko laiško, Finansų ministerijos parengtų gabaliukų“, – aiškino SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Premjeras su tokia kritika kategoriškai nesutinka. Priemonių planas esą tinkamas, valdžios išlaidavimą apkarpysiantis Fiskalinės drausmės įstatymas – priimtas.
„Tegul kas nors įvardija, kokios priemonės dar egzistuoja gamtoje ir visuomenėje, kurias mes galėtume taikyti, bet netaikome“, – klausė Gediminas Kirkilas.
Skaičiuojama, kad Baltijos šalių ūkiai nuo 2000 m. išaugo 60–70 proc., todėl įtemta padėtis yra normalu.
Irma Janauskaitė, Virginija Motiejūnienė
