Vis tik, kol vieni dirba 30–40 metų ir pensiją kaupia net keliuose fonduose, kitus – turinčius dvigubai mažesnį stažą ar visai nedirbusius – išlaikome mes, visi mokesčių mokėtojai.
Specialistai paaiškino, kodėl tiek minimalų, tiek būtinąjį stažą turintiems pensininkams yra mokama tokio pat dydžio pensijos dalis ir kodėl tai nėra neteisinga kitų atžvilgiu.
Kodėl ši pensijos dalis visiems yra vienoda?
Anot „Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič, teisė į senatvės pensiją yra įgyjama turint mažiausiai 15 metų stažą.
Ji primena, kad senatvės pensiją sudaro dvi – bendroji ir individualioji – pensijos dalys.
Individualioji priklauso nuo asmens sukauptų apskaitos taškų – kuo daugiau asmuo uždirbo ir kuo ilgiau dirbo, tuo daugiau taškų gauna.
1 taško vertė 2024 m. siekia 6,38 euro, taigi, jei asmuo turi, pvz., 10 taškų, ši pensijos dalis sudarys 63,80 euro.
Vis tik bendrąją pensijos dalį – 269,77 euro – gauna tiek minimalų (15 metų), tiek būtinąjį (33,5 metų) stažą turintys gyventojai, nepriklausomai nuo jų pajamų ar įmokų.
M. Kozič nurodė, kad anksčiau tvarka buvo kitokia ir viso dydžio bendroji dalis buvo mokama tik būtinąjį stažą turintiems pensininkams – kitiems ji buvo proporcingai mažesnė.
Tačiau tuo metu vis tiek dalį pensininkų teko remti iš valstybės biudžeto, kadangi pensijos jiems neužteko pragyvenimui, papildė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Taigi, kai nuo 2019 m. bendroji pensijos dalis buvo pradėta mokėti ne iš „Sodros“ gautų įmokų, bet iš valstybės biudžeto, buvo nuspręsta šios dalies pensininkams nebemažinti, kadangi ji pradėjo veikti kaip gyventojų apsauga nuo skurdo.
Kada priklauso didesnė bendroji pensijos dalis?
Vis tik kyla klausimas – jei bendroji dalis yra vienoda visiems tarp 15 ir 33,5 metų stažo, ar tai yra sąžininga ilgiau dirbusių ir daugiau sumokėjusių pensininkų atžvilgiu?
SADM patikino, kad būtent tam ir yra kita pensijos dalis, kuri atspindi individualų kiekvieno asmens „indėlį“ į pensiją.
Be to, sukaupus didesnį nei būtinąjį (33,5 metų) stažą, bendroji dalis proporcingai padidėja:
„Pvz., jei žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, buvo nustatytas 30 metų būtinojo stažo reikalavimas, o asmuo yra įgijęs 40 metų, jo bendroji pensijos dalis yra beveik 360 eurų, t. y. beveik 90 eurų didesnė už tų, kurie dirbo trumpiau negu reikalaujamas būtinasis stažas.“
O M. Kozič pateikė skaičiavimus: jei šiuo metu į pensiją išeitų žmogus, turintis 42 metus stažo, uždirbęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 38 apskaitos taškus, jo individualioji dalis skaičiuotųsi įprastai, t. y. 38 x 6,38 = 242,44 euro.
Tačiau bendroji dalis padidėtų, esamą stažą dalijant iš būtinojo ir dauginant iš įprastos bendrosios dalies, t. y. 42 / 33,53 x 269,77 = 338,22 euro.
Taigi tokia pensija jau siektų 580,65 euro.
Kada dirbusiems mažiau pensija bus didesnė?
Profesorius, ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse yra nacionalinė pensija, kuri yra skiriama visiems, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus dirbo, uždirbo ir ar išvis dirbo.
Anot jo, niekada gyvenime nedirbusių ar dirbusių labai mažai, nepasiekiant minimalaus 15 metų stažo, Lietuvoje taip pat yra. Pvz., tie, kurie pasirenka likti namuose ir auginti vaikus, kadangi šeimą išlaiko sutuoktinis ar sutuoktinė.
Ekonomistas pažymi, kad net ir tokiais atvejais žmonės yra išlaikomi valstybės biudžeto – gauna šalpos pensiją, kuri šiuo metu nesiekia nei 200 eurų.
„Jeigu užtektų pinigų, manau, reikėtų išvis panaikinti šalpos pensiją, o bendrąją senatvės pensijos dalį mokėti visiems, net ir tiems, kurie visai nedirbo, nes vis tiek dabar valstybė juos remia.
Būtų logiška kiekvienam mokėti bent po 400 eurų bendrąją dalį (kas, pagal dabartines kainas, vis vien būtų labai kuklus pragyvenimas), o individualioji dalis atspindėtų stažą ir sumokėtas įmokas“, – savo įžvalgomis dalijosi R. Lazutka.
Jis nesutiko, kad vienoda bendroji dalis tiek 15, tiek 33,5 metų stažą įgijusiems pensininkams yra nesąžininga, kadangi tai priklauso ne tik nuo išdirbto laiko, bet ir uždirbtų pinigų.
„Pvz., vienas žmogus dirbo metus, bet uždirbo vidutinę algą, o kitas dirbo 2 metus, bet uždirbo minimalią, dvigubai mažesnę algą. Tai reiškia, kad šie du žmonės „Sodrai“ sumokėjo vienodai, kadangi nuo algos turėjo mokėti tą patį procentą.
Tai kodėl dabar turėtų pensija būti didesnė tam, kuris dirbo ilgiau, nei tam, kuris sumokėjo tiek pat įmokų? Gali būti žmogus, kuris per 15 metų, gaudamas didelę algą, sumokėjo daugiau įmokų, nei tas, kuris dirbo visą savo gyvenimą“, – aiškino profesorius.
Kaip skaičiuojama senatvės pensija?
„Sodra“ atstovė primena, kad vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus buvo sumokėta ne mažiau kaip 12 socialinio draudimo įmokų nuo tais metais nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA), t. y. gauta 12 algų.
Jei įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama ir mažiau stažo, tačiau daugiau kaip 1 metų stažo per 1 metus įgyti negalima.
Kiek kitaip yra su apskaitos vienetais – 1 taškas įgyjamas, kai per metus buvo sumokėta ne mažiau kaip 12 pensijų draudimo įmokų nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Jeigu socialinio draudimo įmokų sumokama mažiau, įgyjama ir mažesnė vieneto dalis, tačiau uždirbant daugiau ir mokant didesnes įmokas per metus daugiausia galima įgyti 5 apskaitos taškus.
Pvz., per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (per 2024 m. tai yra 11 088 eurai) įgyjama 0,49 taško ir 1 stažo metai.
O kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 tūkst. eurų (per 2024 m. tai yra 60 tūkst. eurų), per metus įgyjama 2,63 apskaitos vieneto ir 1 stažo metai, skaičiavo M. Kozič.
„Šiuo metu senatvės pensiją gauna 624 tūkst. žmonių. Vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai, vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 640 eurų.
2024 m. rugsėjo mėnesį mažiausias senatvės pensijas (iki 290 eurų) gavo 391 asmuo. Didžiausias pensijas (virš 2 tūkst. eurų) gavo 96 žmonės“, – vardijo pašnekovė.
.
