Trečdalis Lietuvos gyventojų nesikeltų gyventi į kitą vietą šalyje dėl naujo darbo, nors beveik pusė yra nepatenkinti dabartiniu darbu arba jo neturi. Tuo tarpu išvykti dirbti į užsienį yra pasiryžę 95,5 proc. žmonių.Praėjusių metų pabaigoje tokių buvo 76,1 proc. Šis skaičius auga ir artėja prie absoliučios daugumos, nepaisant šalyje jaučiamos atlyginimų stabilizacijos. Minėtus duomenis atskleidė personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa.
„Nors lyginant pasiryžusių dėl darbo kraustytis į užsienį ir kitą vietą Lietuvoje, pastarųjų skaičius yra žymiai mažesnis, mūsų sistemingai atliekamų apklausų rezultatai rodo, kad darbuotojų mobilumas šalies viduje didėja. Praėjusių metų pabaigoje teigiančių, kad dėl darbo keltųsi į kitą vietą mūsų šalyje buvo 51,4 proc., tuo tarpu šiuo metu – 69,5 proc.", – sako apklausą atlikusios personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ vadovė Diana Mečanecaitė.
Jos teigimu, šį pokytį lemia situacija darbo rinkoje – didelis nedarbas bei nepasitenkinimas turimu darbu. Apklausos duomenimis, nepatenkintų savo darbu šiuo metu šalyje – daugiau nei ketvirtadalis – 26,1 proc. „Lyginant su praėjusių metų pabaiga, šis rodiklis kito vos keliais procentais ir įtakos tam galėjo turėti, mūsų duomenimis, besistabilizuojantys atlyginimai. Per pastaruosius 12 mėnesių atlyginimo mažinimo sulaukė perpus mažiau darbuotojų nei praėjusiais metais, didesniam skaičiui respondentų jis buvo didinamas“, – sako D. Mečanecaitė.
Tyrimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių atlyginimas buvo padidintas 35 proc. respondentų, kai tuo tarpu uždavus tą patį klausimą praėjusių metų gruodį taip tvirtino 23,4 proc. apklaustųjų. Teigiančių, kad jų atlyginimas buvo sumažintas š.m. vasarą buvo 16 proc., praėjusių metų gruodį – 37,4 proc., o kad atlyginimas nekito – atitinkamai 49 proc. ir 38,8 proc.
Pasak D. Mečanecaitės, tendencijos atlyginimų sistemoje galėjo turėti įtakos ir respondentų atsakymams apie tai, kas jiems yra svarbiausia priimant darbo pasiūlymą. Nors reikšmingiausiu kriterijumi daugiausiai respondentų (36,7 proc.) įvardijo darbo užmokestį, jo svarba, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, šiek tiek mažėjo (40 proc.), beveik susilygindama su antruoju pagal svarbą kriterijumi – siūlomomis pareigomis ir atsakomybe, kurių reikšmė išaugo – nuo 29 proc. praėjusių metų pabaigoje iki 34,2 proc. š.m. vasarą.
„Grafton Recruitment“ š.m. rugpjūtį atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 400 daugiausia 21–50 metų amžiaus respondentų.
