Vyriausybė ketina pradėti aiškintis, kodėl Lietuvoje rekordiškai brangsta dyzelinas, jis tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. O mažmeninės rinkos dalyviai primena, kad galimybės importuoti naftos produktus yra ribotos, ir jau prognozuoja dyzelino kainų kritimą šią savaitę, rašo „Lietuvos žinios“.
„Brangstantis dyzelinas jau daugelį transporto įmonių vadovų šokiruoja. Aš manau, kad Vyriausybė turėtų pradėti svarstyti, kaip spręsti tam tikras nežinomybes. Norint išsiaiškinti, reikia žinoti priežastis. Vadinasi, kažkuri valstybės institucija turi atlikti analizę ir apskaičiuoti savikainą, palyginti su pardavimo kaina, žinoti, koks yra vartojimas“, - interviu radijui praėjusią savaitę sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Ministras tikisi po kelių savaičių pateikti visuomenei atsakymą, dėl ko taip kyla kainos.
Vilniuje litras dyzelino praėjusią savaitę kainavo 4,14-4,21 lito, o litro 95 markės benzino kaina svyravo apie 3,90 lito. Dyzelinas, balandžio pradžioje perkopęs 4 litų už litrą ribą, praėjusį penktadienį degalinėse vėl pasiekė kainų rekordą - kainavo 4,31 lito. Populiariausio 95 markės benzino kaina kai kur pasiekė 3,93 lito už litrą.
Tačiau savaitgalį buvo iš anksto prognozuojamas dyzelino kainų kritimas iki 8 centų dėl tendencijos pasaulyje ir didelės konkurencijos rinkoje.
„Mažeikių nafta“ net išplatino pareiškimą, kad dyzelinas brangsta dėl pasaulinės pakraipos ir akcizų, o ne dėl jos kaltės.
Orientuojasi į pasaulines kainas
Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas LŽ sakė, kad dyzelino savikaina yra mažesnė negu benzino, tačiau nuo savikainos kaina esą visiškai nepriklausanti. Visi Europos gamintojai naftos produktus parduoda, orientuodamiesi į „Platts“ agentūros skelbiamas Europos ir pasaulio naftos ir naftos produktų kainas ir pagal konkurencijos galimybes. „Gali būti, kad produktų savikaina bus didelė, bet, orientuojantis į „Platts“ skelbiamas kainas, jie bus parduoti pigiau“, - sakė pašnekovas.
Pasak M.Palijansko, dyzelino kaina šiuo metu yra didelė visoje Europoje, o įvairiose šalyse ji skirtinga dėl taikomų akcizo tarifų.
Penktadienį pasaulio rinkose jau sklandė kalbos, kad kainų augimas gali sumažinti degalų paklausą, ir naftos kainos šią savaitę gali sumažėti. Naftos kainų smukimo šią savaitę laukė 14 iš 30, t. y. 47 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekspertų. Analitikai prognozuoja naftos kainų smukimą jau 19 savaičių iš eilės.
Ribotos importo galimybės
Lietuvoje pagrindinis degalų tiekėjas yra juos gaminanti bendrovė „Mažeikių nafta“.
„Lietuvos importuotojams naftos produktų kaina priklauso nuo „Platts“ indekso plius transporto išlaidos.“Tarkime, „Mažeikių nafta“, matydama, kiek importuotojams galėtų kainuoti produkcija su transporto išlaidomis, pasiūlo palankesnę kainą. Jeigu visiškai nėra galimybės importuoti į šalį degalų iš kitų šalių, naftos produktų gamintojas galėtų parduoti savo produkciją, pridėdamas prie „Platts“ indekso galbūt ir neribotą antkainį“, - aiškino M.Palijanskas.
Lietuvoje degalų importo galimybės, anot pašnekovo, yra gana ribotos.
„Šalies rinka nuo „Williams“ (JAV kompanijos, valdžiusios „Mažeikių naftą“ - aut.) laikų sureguliuota taip, kad būtų palanki gamintojui. Jeigu sąlygos importuoti degalus būtų palankesnės, mažesnės būtų kainos ir galutiniam vartotojui“, - sako M.Palijanskas.
Importo galimybes esą ribojantys nustatyti produktų kokybės rodikliai, pereinamieji laikotarpiai, reikalavimai pirkti tokius produktus, kurių, be „Mažeikių naftos“, niekas Europoje negamina. Esant ribotoms importo galimybėms, esą atitinkamai mažėjanti ir konkurencija didmeninėje rinkoje tarp tiekėjų, tad niekas nestabdo kainų augimo.
Be to, pagal ES direktyvas, visos ES narės turi būti sukaupusios naftos produktų atsargų devyniasdešimčiai dienų. Kai kuriose šalyse šias atsargas kaupia valstybė. Lietuvoje 50 proc. atsargų kaupia valstybė, 50 proc. - jos įpareigoti importuotojai ir gamintojai. Tai didina jų išlaidas.
„Kiekvienas importuotojas turi saugoti 20 proc. atsargų metus, o terminalą atsargoms laikyti reikia susirasti pačiam. Anksčiau terminalų buvo užtektinai. Tačiau per keletą metų produkcijos vartojimas išaugo ir dabar terminalų Lietuvoje yra per mažai“, - importuotojų sunkumus grindė M.Palijanskas.
Ne vieninteliai
Pagrindinio degalų tiekėjo Lietuvoje UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namų rinkodaros direktorius Sigitas Zakalskis nesutinka, kad Lietuvos mažmenininkų galimybės importuoti degalus ribotos, o kliūčių laikyti produkcijos atsargas, pasak jo, nėra.
„Mažeikių nafta“ yra tik vieno terminalo savininkė. Mūsų bendrovė nėra išsinuomojusi Lietuvoje visų naftos terminalų, jų tikrai yra pakankamai. O atsargas pagal ES direktyvas turi saugoti ne tik importuotojai, bet ir gamintojai“, - perdirbimo įmonę gynė S.Zakalskis.
Jo teigimu, į Lietuvą dyzelinas yra importuojamas didžiuliais kiekiais ir „Mažeikių nafta“ juntanti nemažą konkurenciją. „Nesame vieninteliai tiekėjai. Jeigu kas nors randa produkcijos, kurią gali importuoti mažesnėmis kainomis, prašome“, - abejones dėl ribotų konkurencijos galimybių atmetė S.Zakalskis.
Ramūnas LIUTKEVIČIUS
